Ar žinote, kokį klausimą dažniausiai tenka išgirsti, kai pokalbio metu paaiškėja, kad vienas iš pašnekovų dirba leidykloje? „Tai kokias knygas Jūs ten spausdinate?“. Klausimas tarsi ir logiškas, tik, visa bėda, kad leidykla knygų nespausdina. Tuo užsiima spaustuvės, turinčios itin aukštos technologijos daug kainuojančias spausdinimo mašinas. O ką tuomet veikia leidykla?
Šio klausimo įkvėpti, mes pradedame „VIENOS KNYGOS leidybos projektą“ ir per ateinančius keletą mėnesių pasakosime apie knygų leidybos virtuvę. Kad būtų paprasčiau ir aiškiau suprasti visą procesą, pasirinkome vieną knygą, apie kurios leidybą sužinosite beveik viską. Kol kas šią knygą pavadinome VIENA KNYGA, o tikrąjį pavadinimą atskleisime šiek tiek vėliau. Jeigu norite pabandyti spėti, galite tą daryti komentaruose. Šypt. Kiekvieną kartą, rašydami apie „VIENOS KNYGOS leidybos projektą“ atskleisime vis daugiau detalių, o teisingo spėjimo autoriui pažadame dar karštą, ką tik iš spaustuvės atkeliavusį VIENOS KNYGOS egzempliorių.
Kiek anksčiau rašėme apie tai, kaip leidykla randa knygas, o štai VIENA KNYGA į mūsų akiratį pateko dėl to, kad pametėm kelią dėl takelio. „Nieko rimto“ jau buvo išleidusi porą puikios suomių dailininkės knygų ir kadangi jomis susižavėjo ne tik patys niekorimtukai, bet ir leidyklos gerbėjai bei draugai, kolegė ėmėsi ieškoti kitų šios dailininkės iliustruotų knygų. Lietuvių liaudis dar sako, kad jei bėgsi nuo vilko, ant meškos užšoksi. Taip nutiko ir šįkart: visagalis internetas netikėtai atvėrė tokius lobius, nuo kurių kolegei ėmė raibti akys ir suktis galva. Teko giliai įkvėpti ir imtis kritinio vertinimo.
VIENA KNYGA patraukė dėmesį humoru ir siužetu: neeiliniai mergaitės ir jos bendraklasių nuotykiai per vienerius mokslo metus. Mažieji padaužos kasdien sugalvoja tiek naujų išbandymų klasės auklėtojui, kad skaitytojui belieka užjaučiant linguoti galvą. VIENOS KNYGOS autorius pats dirba mokytoju, todėl spėjame, kad dalį išdaigų jam teko patirti savu kailiu.
Tas knygas, kurios niekorimtukams krenta į akį ir į širdį, leidykla visuomet atsisiunčia, skaito ir vertina. Juk apie knygą iš viršelio spręsti negalima. Taip buvo ir šįkart. VIENA KNYGA gana lengvai įveikė griežtą leidyklos atrankos sistemą ir nukeliavo ant autorių teisių vadybininko stalo. Po to, kai sutvarkomi visi teisiniai reikalai, knyga atsiduria vertėjo rankose. O kadangi VIENOS KNYGOS originalas kalbėjo suomiškai, jos kopija nukeliavo pas vertėją Viltarę. Ši vertėja yra gavusi IBBY apdovanojimą už reikšmingiausius ir meniškiausius metų vertimus, todėl mes jaučiamės VIENĄ KNYGĄ įdavę į patikimas rankas. Pati Viltarė pažadėjo pasidalinti savo mintimis ir čia, viename iš būsimųjų įrašų.
Prisimenat, rašėm, kad VIENĄ KNYGĄ radom, nes pametėm kelią dėl takelio. Kodėl? Nes puikiosios suomių dailininkės iliustracijos tik užvėdė ant kelio ir padėjo atrasti knygą, o lietuviškas leidimas dienos šviesą išvys ne su jomis. Iliustracijas VIENAI KNYGAI piešia dailininkė Agnė. Kitame įraše ji ir pati papasakos apie tai, kaip gimsta VIENAI KNYGAI skirti piešiniai ir netgi leis akies krašteliu žvilgtelėti į darbo procesą.
Toks yra pirmasis knygų leidybos etapas, o apie kitus papasakosime naujuose tinklaraščio įrašuose. Sekite atnaujinimus!
„Nieko rimto“ namai 