Literatūrą kuria ne tik rašytojai

Rugsėjo 30-oji žymi ne tik vis gilėjantį rudenį. Tai ir Tarptautinė vertėjų diena. Nors vertimų esama pačių įvairiausių, rudenį pirmiausia norisi susieti juos su knygomis, literatūra, skirti dėmesio tiems, kurie padaro didžiulį darbą, tačiau lieka nematomi.

Legendos ir istorija

Senajame Testamente aprašoma legenda, kaip atsirado kalbos. Pasakojama, kad po pasaulinio tvano žmonės kalbėjo viena kalba ir sutarė pastatyti bokštą ligi pat dangaus. Už tai buvo nubausti Jahvės ir padalyti į skirtingai kalbančias tautas, kad nebegalėtų susišnekėti ir nebaigtų statyti bokšto. Legendos legendomis, tačiau kur susiduria skirtingos kalbos, prireikia ir vertėjų.

Kada iš tikrųjų pradėta mokytis kalbų ir vertėjauti, galima tik spėlioti. Greičiausiai poreikis susikalbėti atsirado skirtingoms tautoms siekiant palaikyti prekybinius ar kitokius ryšius, palengvinti derybas.

Sužinoti apie vertimo raštu pradžią kiek paprasčiau. I amžiuje Švento Jeronimo Biblija, išversta iš graikų į lotynų ir hebrajų kalbas, yra laikoma pirmuoju vertimu ir tikruoju Katalikų bažnyčios Biblijos tekstu. Tarptautinė vertėjų diena 1991 metais pradėta minėti būtent šio šventojo garbei.

Teigiama, jog Šventasis Jeronimas šią Bibliją vertė 23-us metus. Nors šiuolaikinės technologijos palengvino vertimo procesą, ir dabar didesnės apimties, sudėtingesniems kūriniams prireikia nemažai laiko, susikaupimo, atidumo ir ne vienos srities išmanymo.

Tarp mokslo ir meno

Tapti vertėjais žmones paskatina meilė kuriai nors kalbai, galimybė nuolatos ją tobulinti, dirbti ir tobulėti įvairiose srityse. Vertėjas gali rinktis bendravimo reikalaujantį darbą ir nuolatines keliones arba kaip tik didžiąją laiko dalį leisti vienumoje ir dirbti tik su rašytine medžiaga. Negalintiems nusėdėti vietoje, ištroškusiems bendravimo vertimų žodžiu specialybė – ideali. Tuo labiau, kad pasirinkti yra iš ko. Šiandien esama nuoseklaus ir sinchroninio vertimų, kurie labai populiarūs įvairiausių tarptautinių konferencijų metu ir, pavyzdžiui, Europarlamente ar Jungtinių tautų organizacijoje. Dar vertėjai talkina verslo kelionių metu, vertėjauja telefonu ar net Skype konferencijose. Ramesnėms asmenybėms labiau tinka vertimai žodžiu, ypač literatūros, kur galima dirbti savu tempu, o vienintelis apribojimas ir nurodymas – data, kada kūrinį reikia atiduoti leidėjui.

Tai labai įvairaus tipo žmonėms tinkanti specialybė, kartu reikalaujanti didelio atsidavimo. Geri vertėjai turi išmanyti įvairių mokslo sričių pagrindus, pažinti kitas kultūras. Verčiantiems grožinius kūrinius būtinas estetikos, literatūros suvokimas, kalbos pajauta ir vaizduotė. Šioje vertimų srityje bene ploniausia riba tarp kūrybos ir techninio darbo. Galima sakyti, kad tai profesija, vienijanti amatą ir meną.

Batuotas_katinas_d

A. Imai „Batuotas katinas“

Galimybės rinktis

Jaunas vertėjas Tomas Einoris sako, kad vienas didžiausių privalumų laisvai samdomo vertėjo darbe – galimybė pasirinkti, ką tau įdomu ir priimtina versti. Pats Tomas verčia gan skirtingas knygas vaikams. Kad ir linksmos Lincoln Peirce knygos su komiksais apie šeštoką Neitą ir švelni Ayano Imai paveikslėlių knyga „Batuotas katinas“ (leidykla „Nieko rimto“). Vertėjas sako, kad apsispręsti versti paveikslėlių knygas nėra sunku – sutinki, nes teksto per mažai, kad svarstytum. „Neitas patiko labiau“, – nedaugiažodžiauja vertėjas.

Džiugina ir galimybė pačiam pasirinkti darbo vietą. T. Einoris priskiria save atsiskyrusiems vertėjams ir renkasi darbą vienumoje, namuose, nes taip geriau sekasi susikaupti, neblaško pašalinis triukšmas, lengviau įsijausti į siužetą, kalbos subtilybes.

Didysis_Neitas_nuotykiai_tesiasi_d

L. Peirce „Didysis Neitas: nuotykiai tęsiasi“

Nematomas, bet labai svarbus

Kai kuriose šalyse rašytojai ir vertėjai priklauso tai pačiai sąjungai. Lietuvoje nuo 2004 metų vertėjų sąjunga veikia atskirai. Tačiau šias dvi profesijas sieja ne tik bendras darbo rezultatas – knygos. Nereikia manyti, kad rašymas yra kūryba, o vertimas – tik techninis darbas.

Verčiant knygas nepakanka rasti atitikmenis skirtingose kalbose. Neretai tenka visiškai perdėlioti pastraipą, kad kita kalba ji skambėtų gražiai ir neprarastų prasmės. Svarbu ir nepridėti savo minčių, neiškreipti autoriaus pasakojimo. Bet, kaip yra pasakęs rašytojas José Saramago, „Rašytojas kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai.“

Vertėja Rasa Drazdauskienė viename savo straipsnių vertimą lygino su tarno darbu. Vertėjas, kaip ir tarnas, atlieka tą nematomą darbą, be kurio nebūtų galutinio rezultato. Šitaip jis nesulaukia plačiosios visuomenės dėmesio, pats irgi dažnai lieka nematomas. Kol neperskaitome blogai išverstos knygos, dažniausiai net nesusimąstome apie šio darbo svarbą. Tiesa, visiškai pamiršta ši profesija nėra – vyksta geriausių metų verstinių knygų rinkimai, teikiamos premijos už reikšmingiausius ir meniškiausius vertimus.

Vis daugiau žmonių renkasi skaityti kūrinius originalo kalba, taip norėdami išvengti prastų vertimų. Bet susiduria su kitomis problemomis.

„Apsiribojant vien originalo kalba skaitomomis knygomis, tarsi nublanksta turinio aspektas, į knygą žiūri tarsi vien į užsienio kalbos pratimą“, – savo nuomone dalijasi vertėja Raimonda Jonkutė. Vertėjo užduotis yra padaryti taip, kad skaitytojas įsijaustų į kūrinį, „neužkliūtų“ už žodžių ir sakinių, koncentruotųsi į turinį, o kalba plauktų lengvai.

Jei staiga pasaulyje nebeliktų vertėjų, netrukus atkreiptumėme dėmesį, susimąstytumėme, kokia tai svarbi profesija. Galima sakyti, kad šie žmonės mums dovanoja žinias, platesnį akiratį ir spalvingesnį literatūros pasaulį. Dėl to juos derėtų prisiminti ne tik rugsėjo 30-ąją, bet ir kur kas dažniau.

Reklama

Chemijos daktarė mokslu sudomino ir pradinukus

Vaikai yra be galo žingeidūs, jiems įdomu viskas, ko jie dar nežino arba dar nėra patyrę. Tačiau nuobodžiais ar jiems nesuprantamis metodais sudominti beveik neįmanoma. Todėl apie mokslo įdomybes reikėtų kalbėtis su vaikais kitaip – žaismingai ir įtraukiančiai. Išeitį siūlo pasakos su eksperimentais „Mėgintuvėlio kelionės“ autoriai dr. Renata Česūnienė ir Laurynas Česūnas.

Nauja knyga smalsiems vaikams – „Mėgintuvėlio kelionės“ skatins kūrybišką užimtumą kartu sudomindama mokslu. Knygos autoriai dr. Renata Česūnienė ir Laurynas Česūnas drąsiai teigia, jog tai pirmoji Lietuvoje pasaka su eksperimentais. Nors įvairių pasakų, supažindinančių su gamta, mokslu, esama ir daugiau, tačiau, anot autorių, ši knyga – originalus sprendimas, neturintis atitikmens knygų vaikams leidyboje.

_DSC9794

„Mėgintuvėlio kelionių“ pristatymas

Knygelėje pasakojama nuotaikinga istorija apie mėgintuvėlį, kuris nusprendė palikti laboratoriją ir pasiryžo keliauti po platųjį pasaulį, kur jis susipažįsta su mokslo paslaptimis bei aiškinasi gamtos dėsnius. Į pasakojimą įpinami nuostabą keliantys chemijos ir fizikos eksperimentai. Vaikai džiaugsis galėdami pasigaminti milžiniškų burbulų, stebuklingų spalvotų gėlių, paleisti į orą skraidantį balioną ar išmėginti slaptąjį raštą.

Bandymai nesunkiai atliekami namų sąlygomis. Autoriai pateikia reikalingų sudėtinių dalių ir būtinų apsaugos priemonių sąrašus. Žinoma, eksperimentus patartina atlikti prižiūrint tėvams. Tai leidžia turiningai praleisti laisvalaikį su vaikais. Kartu aiškindamiesi, išbandydami pateiktus mokslo receptus tėvai gretai pastebi, kaip vaikas pasineria į mokslo pasaulį ne vienai valandai. Be to, eksperimentai yra geriausias būdas sudominti vaikus mokslu, nes įspūdžiai, likę po sėkmingo bandymo, skatina domėtis toliau.

Knygos „Mėgintuvėlio kelionės“ autorė, chemijos mokslų daktarė ir mokytoja R. Česūnienė knygelę kūrė kaip priemonę bendrauti su savo sūneliu Luku. Parašiusi pasaką apie mėgintuvėlį, aiškino savo vaikui, kaip veikia gamta, vėliau pradėjo rengti chemines edukacines programėles draugų vaikams. Supratusi, kad puiki užimtumo priemonė ir žingsnis į mokslo pasaulį įdomus ne tik artimųjų vaikams, nusprendė išleisti knygą.

 

Renata Česūnienė

Renata Česūnienė

Autorė pasakoja, kad pirmiausiai reikėjo persiorientuoti į vaikų supratimo ir mąstymo pasaulį: „Vaikai mokslą supranta paprasčiau ir kartais daug lengviau viską paaiškina. Jie smalsesni ir mato pasaulį kiek kitaip. Nes mes, suaugusieji, dažnai įsivaizduojame viską labai sudėtingai, aš kaip chemikė anksčiau šį mokslą irgi mačiau tik su labai sudėtingomis ir pavojingomis medžiagomis, reakcijomis ir efektais, o dabar persiorientuoju į tai, kaip aiškinti mažiesiems.“ Vaikams ir muilo burbulai gali būti didžiausias eksperimentas.

_DSC9838

Burbulai ir dūmai sužavėjo labiausiai

Knygos autoriai sukūrė projektą mėgintuvėlis.lt ir organizuoja edukacines programėles vaikams, kurių metu visi kartu daro įvairiausius stebuklus. Juk ar ne stebuklas, jei per kelias sekundes mėlyna gėlė virsta raudona, o kol lauki, pats gali pastovėti muilo burbule. R. Česūnienė dalijasi įspūdžiais: „Vaikus labiausiai domina tai, kas yra atraktyvu, vizualu – spalvų pokyčiai, dūmai, nuklojantys mėgintuvėlių stalą, ar didieji burbulai.“ Paklausta, kokie eksperimentai jai pačiai labiausiai patinka, šypsosi: „Mane labiausiai džiugina tai, kas džiugina vaikus. Kai jie šypsosi, jiems linksma, tuomet nesvarbu, ką darai…“

Akį traukė įvairių formų indai ir ryškios spalvos

Akį traukė įvairių formų indai ir ryškios spalvos

Rugsėjo 7 d. Sostinės dienų programoje vykusiame knygos „Mėgintuvėlio kelionės“ pristatyme dalyvavo gausus būrys smalsuolių, kurie troško viską išmėginti patys. Žinoma, tos valandos jiems nežteko, susižavėję ir net pritilę vaikai stebėjo, kaip vienas skystis burbuliuoja, o kitas keičia spalvą…

Cheminių gėlių gamyba

Cheminių gėlių gamyba

Knyga „Mėgintuvėlio kelionės“ jau beldžiasi į nekantriausių skaitytojų duris, o autoriai nesiruošia sustoti. Renata ir Laurynas jau ruošia leidybai dar keturias knygas. Antrojoje mėgintuvėlis susipažins su kariuomenės subtilybėmis, bus pateikiami kiek sudėtingesni, vyriškesni eksperimentai su ugnimi. Autoriai pasakoja, jog rašo tai, kas jiems patiems įdomu: „Visada žavėjausi astronomija. Taigi dar vienoje knygoje aiškinsimės kosmines visatos paslaptis“. „Mėgintuvėlio kelionių“ kūrėjai tikisi, jog jų veikla padės populiarinti tiksliuosius mokslus ir padės vaikams atrasti eksperimentavimo džiaugsmą.