Populiariausia pasaulyje ragana

Visi puikiai žino, kas yra raganos. Tačiau ar daug kas pažįsta linksmą puošeivą raganą, kuri nuolat pakliūna į keblias situacijas? Tai raganėlė Vinė – britų vaikų literatūros pažiba, jau ne vienus metus džiuginanti mažuosius skaitytojus ir Lietuvoje.

Vaikų literatūroje raganos ir raganiai – dažnas personažas. Jų pilna ne tik lietuvių tautosakoje, bet ir viso pasaulio pasakose. Iš pasakų išaugusius vaikus raganos pasitinka populiaraus rašytojo Roaldo Dahlio širpiosiose istorijose („Raganos“, 2010 m., leidykla „Garnelis“). Ir taip iki paauglystės, kur šie antgamtiniai personažai kiek modernėja, pasirodo be šluotų ir juodų katinų, susiduria su paprastų žmonių problemomis, tačiau puikuojasi neeilinėmis galiomis ir neretai įspūdinga išvaizda.
Raganos iš mados neišeina. Šiurpieji pasakų veikėjai vaikus tikrai domina. Abejonių nebekelia tai, kad vaikai kiek kitaip reaguoja, kitaip supranta istorijose pateikiamus veiksmus. Tad ir susidomėjimo šiurpiais veikėjais daugiau, nei baimės. Tačiau ar tikrai?
Kaip ir visada, esama išimčių. Jautresni, labiau į baimes linkę vaikai vargu ar pasirinktų raganas kaip mėgstamus pasakų personažus. Tokiu atveju pratinti prie šiurpių liaudiškų pasakų visai nereikia. Burtų lazdeles ir juodus katinus teks palikti vyresniam amžiui.
Arba galima susipažinti su raganėle Vine. Mat ši kerėtoja kiek kitokia nei iki šiol pasakose sutiktosios. Pirmą kartą pasirodžiusi 1987 metais Didžiojoje Britanijoje, Vinė šiandien linksmina vaikus ne tik gimtinėje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Būtent linksmina, kartais galbūt paskatina susimąstyti, bet visai negąsdina. Nors anglų kultūroje ji spėjo tapti vaikų literatūros simboliu ir naująja tautosaka, nuo tradicinių pasakų raganėlė Vinė gerokai nutolusi.

Vine1 Nors kaulėta ir pasišiaušusi, bet puoštis labai mėgstanti Vinė, kaip ir dera tikrai raganai, turi burtų lazdelę, augina juodą katiną ir prasimano visokių raganiškų burtų. Tik jos tikslai visuomet geranoriški. Tai ji užsimano apsišvarinti, tai apsaugoti savo augintinį Vilburą, tai tapti rašytoja. Tenka griebti lazdelę ir imtis kerų. Gaila, kad ne visada ir ne viskas pavyksta taip, kaip norėtųsi. Lazdelė ima krėsti pokštus, katinas raibuliuoja visomis spalvomis, o jei dar atvyksta įnoringa tetulė… Nei viena knyga apie Vinę neapsieina be probleminių situacijų ir ne visai pagal planą besiklostančių įvykių.
Bet Vinė taip lengvai rankų nenuleidžia ir sugeba rasti išeitį iš kebliausių situacijų. Neretai – su juodo katino Vilburo pagalba. Nors mažuosius visų pirma pakeri ne knygų moralai. Veikiau linksma istorija ar turbūt svarbiausia dalis – iliustracijos. Raganėlės Vinės istorijas rašė ne viena autorė, o štai iliustruotojas Vinę lydi visada tas pats – Korky Paulas. Jo žaismingos ir detalios iliustracijos ir yra šių knygų sėkmės paslaptis.
Korky Paulas istorijų nuotaiką perteikia tobulai. Galbūt dėl to, kad visada prieš piešiant keliskart perskaito pasakojimus ir pasirašo pirmines idėjas. Prireikus atvaizduoti kokį realų daiktą, dailininkas nevengia pasinaudoti fotografijomis, viską piešia ranka, nesinaudodamas kompiuteriu. Taip pamažu istorija atgyja piešiniuose. Paskutinis akcentas visada būna viršelio iliustracija, kuri, jo nuomone, turėtų būti trumputė knygos santrauka, atspindėti, kokie veikėjai ir kokia siužetinė linija yra svarbiausi. Leidėjai gerbia šį dailininko norą ir viršelis paprastai atspindi pasakojimo esmę.

vines_burtu_lasdele_d Dailininkas sako, jog neturi mėgstamiausio objekto, jį visada įkvepia istorija. Nuo pat mažens piešiantis K. Paulas pasakoja, kad gerbėjai – tiek vaikai, tiek suaugę – myli detalias iliustracijas, jose gimstantį absurdiškumą. Iliustruotojas sako, kad yra vos keletas dalykų, kuriuos jis atsisakytų piešti. Anot dailininko, vaikams skirtose knygose nieku gyvu negali atsidurti kas nors nepadoraus, žiauraus ar rasistiško.
Zimbabvėje gimęs britas jau yra pelnęs prestižinius Kate Greenaway bei Vaikų knygos apdovanojimus. „Oxford University Press“ atstovai pasakoja, kad istorija apie raganėlę Vinę, vieną kartą atkeliavusi su rytiniu paštu, kuriam laikui nugulė stalčiuje ir neaišku, kiek ten būtų pratūnojusi, jei ne Korky Paulas. Sulaukę šio dailininko pageidavimo nupiešti iliustracijas kokiai knygai, leidėjai ėmė sukti galvas. Taip netikėtai vėl atrado istoriją apie Vinę ir iškart suprato, kad ši knyga sulaukė savo dailininko.
Tiesa, tai turėjo būti nedidelė istorijų knygelė, bet istoriją perskaitęs Korky Paul pareiškė, jog tai turi būti kur kas didesnio formato paveikslėlių knygų serija. Nežinia kodėl, bet leidėjai patikėjo nauju iliustruotoju ir, pasirodo, pasielgė teisingai.

Vine2 Jau ne vieną serijos knygą Lietuvoje išleidusi leidykla „Nieko rimto“ sulaukia teigiamų atsiliepimų iš skaitytojų ne tik Lietuvoje. Viena lietuvių šeima, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, mielai skaito Vinės nuotykius ne tik originalo kalba, bet ir siunčiasi knygutes iš Lietuvos. Visgi ir jie pripažįsta, kad vaikus pirmiausia sužavėjo piešiniai. „Visada padeda gražios, įdomios ir detalios iliustracijos“, – apie vaikų sudominimą knygomis sako tėtis Arūnas. Tačiau tuo pačiu pastebi, kaip augant vis svarbesnis darosi tekstas. Raganėlė Vinė paperka šmaikštumu, nebūdingu kitoms istorijoms apie raganas. Šiose istorijose visada esama išeities iš keblios situacijos. Ir pasakojama smagiai, ir pabaiga visada gera, o dar ir išmokti šio to galima. Tad raganėlės Vinės knygas galima skaityti be jokio streso net jautriems mažyliams.

Vine Raganėlės Vinės knygos ir yra tokie visapusiškai pozityvūs kūriniai. Tai pavyzdys, kaip knyga gali būti lengvai skaitoma, žaidybinė, tačiau tuo pačiu ir kokybiško turinio. Ne veltui raganėlė Vinė pelnė populiarumą kone visame pasaulyje. Vaikams reikia linksmų, šviesių istorijų, net jei jos apie raganas ir juodus katinus.

Reklama

Kalėdų laukiame skaitydami

Nežinom, kaip Jūs, mielieji skaitytojai, bet mes manom, kad Kalėdos gali ateiti įvairiai: labai lėtai, atsargiai, tyliai įsmukti pro duris ar langą ir įsitaisyti ant kėdės lyg niekur niekada ir nebuvo išėjusios, arba užklupti netikėtai atsirasdamos už durų ir įsiveržti su triukšmingomis fanfaromis. Tačiau gali apsilankyti ir kaip seniai lauktas svečias, kuriam vakar iškepei sausainių. Bet jos visada ateina tada, kai joms laikas ateiti (tiesa, į leidyklas Kalėdos dažniausiai ateina anksti ir triukšmingai). Turbūt ne vieną mūsų erzina lentynos, jau spalio viduryje prigrūstos kalėdinės atributikos. Pastaruoju metu šis pasipiktinimas lydi visą prieškalėdinį laikotarpį. Bet juk nieko negali būti blogiau, nei niurzgėjimas prieš gražiausias metų šventes.

Šiemet mes, „Nieko rimto“, nusprendėme, kad Kalėdų reikia pradėti laukti kitaip ir siūlome į senus dalykus pažvelgti naujai. Kai tik pradeda artintis žiemos šventės, leidykloje ima ir pakvimpa… kalėdinėmis knygomis. Kokių tik jų nebūna: ir padykusių istorijų, ir jautrių bei griebiančių už širdies, ir kupinų staigmenų kaip pačios Kalėdos. Jos labai skirtingos, bet visos apie tą patį nuostabų kalėdinį stebuklą. Ir visos šios knygelės vertos tapti šeimos didžiųjų metų švenčių laukimo dalimi.

Net neabejojame, kad sutiksite, jog Kalėdos – tai ne tik valgių ruošimas, namų puošimas ir šventinių dainų klausymas. Tai susikaupimo ir buvimo su savimi bei artimiausiais žmonėmis metas. Tad kodėl nepradėjus laukti švenčių su gera istorija, kuri suvienija ir mažus, ir didelius, o galbūt net išsitraukti iš spintos seniai užmirštą knygą. Juk tai galėtų tapti nuostabia šeimos tradicija ir visų mėgstamu ritualu. Pagalvokite, kada paskutinįkart skaitėte balsu? Tai puikus būdas išgyventi istoriją kartu visai šeimai, juk tai ir yra Kalėdų prasmė.

Kaledu_istorija_d

M. Leino „Kalėdų istorija“

Mes labai tikimės, kad suklusote, ir dabar Jūsų galvoje kirba mintis: „Na, tai kokią gi knygą pasirinkti?“ Be abejo, mes ateiname į pagalbą ir skubame papasakoti apie jau daugelio vaikų ir tėvelių pamiltą Marko Leino „Kalėdų istoriją“. Šią knygelę „Nieko rimto“ išleido jau kiek anksčiau, 2012 metais. Tai pasakojimas apie įdomų ir jaudinantį gyvenimą Mikalojaus, vėliau tapusio Kalėdų Seneliu. Reikia pasakyti, kad ši knyga nėra ištisas džiaugsmo tekstas, joje persismelkęs ir skausmo bei netekties jausmas. Tačiau tai pasakojimas apie tai, kad visos, net ir kartais, atrodo, liūdniausios istorijos, gali baigtis laimingai. Taip laimingai, kad dabar visi pasaulio vaikai per Kalėdas laukia Kalėdų Senelio!

Leidyklos akis ir ausis pasiekė ne vienas atsiliepimas apie „Kalėdų istoriją“. Ir jie visi tikrai džiuginantys. Knyga ypatinga tuo, kad sudaryta iš 24 skyrių – lygiai tiek, kiek trunka ir švenčių laukimas. Kodėl gi šiais metais šokoladinių advento kalendorių nepakeitus į kitą kasdienę laukimo tradiciją, kuria galėtų tapti tokios knygelės skaitymas kas vakarą po vieną istoriją, susirinkus visai šeimai? Pašnibždėsime, kartais tėveliai taip įsijaučia skaitydami „Kalėdų istoriją“, kad nori sulaužyti susitarimą ir iškart pradėti skaityti kitą skyrių… Bet kaip gerai, kad yra vaikai, kurie pasiryžę sąžiningai laikytis kasdienio ritualo!

Apie laukimą pasakoja ir dar viena šventinė knyga – „Kalėdų Senelio staigmena“, parašyta garsaus švedų vaikų rašytojo Sveno Nordkvisto. Katinas Findusas niekada nėra regėjęs Kalėdų Senelio, per šias Kalėdas jam tai tampa didžiausiu troškimu, o dėdulei Petsonui – ne mažesniu galvos skausmu. Kaipgi šią katino svajonę išpildyti? Tai istorija apie nuostabią žmogaus ir katino draugystę ir apie tai, kaip gera daryti gera kitiems. Ir kad geri norai daro stebuklus, o pasaulyje nutinka dalykų, kurių negali paaiškinti, bet tai visiškai nereiškia, kad jų nėra. Ir dar, jei kas suabejojote, ką atsakyti į visus tėvelius gąsdinantį vaikų klausimą, ar yra Kalėdų Senelis, dėdulė Petsonas turi atsakymą, kuriuo nė kiek neabejoja: „Jei tvirtai tiki, kad Kalėdų Senelis yra, tai jis yra.“ O jei dar kas netiki, tuoj pat turėtų perskaityti „Kalėdų istoriją!

123

                                             Iliustracija iš knygos „Kalėdų Senelio staigmena“

Norintys ne tik skaityti balsu istorijas, bet ir vartyti knygeles kartu su vaikais, tikrai susižavės suomių dailininko ir rašytojo Mauri Kunnas kūriniais „Kalėdų Senelis ir šamano būgnas“ bei „Dvylika dovanų Kalėdų Seneliui“. Juk neretai prieš Kalėdas jaučiamės truputį pavargę nuo ruošos ir pamirštame, kad lygiai taip pat it bitė sukasi ir Kalėdų Senelis. Gerai, kad jis turi gausybę pagalbininkų, tarp kurių – ir linksmasis valiūkiškas nykštukas Vilė.

dvylika

                                     Iliustracija iš knygos „Dvylika dovanų Kalėdų Seneliui“

Pirmojoje knygelėje šis nykštukas padeda Kalėdų Seneliui išspręsti prieš pat Kalėdas įvykusią šiek tiek detektyvinę istoriją, o antrojoje ištisas 12 dienų jį bando pradžiuginti įvairiomis staigmenomis. Tos staigmenos, reikia pripažinti, kiek keistokos, tačiau kūrybiškos, o svarbiausia – iš širdies. Kūrybiškai galima pažvelgti ir į šios knygelės skaitymą – kasdien po staigmeną, na, o kodėl kitas dvylika dienų nesugalvojus tokių pat smagių staigmenų savo artimiesiems! Paties autoriaus pieštos iliustracijos itin gyvos, žaismingos, pilnos detalių ir įtraukiančios. Kiekviename puslapyje yra dėl ko pasilikti šiek tiek ilgėliau.

šamano

                                     Iliustracija iš knygos „Kalėdų Senelis ir šamano būgnas“

Gera vaikų literatūros knyga ne tik gali tapti geriausia drauge šeimai, ji – puiki kalėdinė dovana netgi jau gerokai ūgtelėjusiam. Be abejo, kaip ir kiekviena dovana, knyga negali būti prabėgomis pagriebta iš lentynos. Tai ne tik istorija puslapiuose. Ši dovana – tai kelionės laikas po magiškus pasaulius, nusikėlimas į kitą tikrovę ir jausmas, kurį dar ilgai nešiojamės, užvertę paskutinius knygos puslapius. O gal netgi, rinkdami knygą dovanų, sugalvosite instrukciją, kaip kuo smagiau ja keliauti? Ar tik šiuo metu Jums negimsta ir kitos idėjos, kaip kurti sau ir kitiems knygų tradicijas? Taigi mes kviečiame Jus laukti Kalėdų šiais metais dar prasmingiau – keliaujant magiškais ir apsnigtais knygų keliais.

Goda Baranauskaitė