Arvydas Vereckis: „Tai darbas, kuris yra būtinas, prasmingas ir suteiks galimybę ateityje visiems mums gyventi šviesiau“

Labdara pamažu tampa daugelio žmonių natūralia gyvenimo dalimi. Vis mažiau keliame klausimų ir tvirčiau imame suvokti, kodėl reikia aukoti. Vis labiau suprantame save kaip visuomenės dalį ir nesikratome bendrumo jausmo. Tačiau kol labdaros tradicijos į visuomenės savimonę suleido šiokias tokias šaknis, turėjo būti nueitas ilgas kelias, reikalavęs nemažai įvairių žmonių pastangų.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 250 labdaringų organizacijų. Visi šie labdaros ir paramos fondai atsakingi už skirtingas sritis: vieni prisideda prie skurdo mažinimo šalyje („Maisto bankas”, „Caritas“), kiti padeda neįgaliesiems ir jų šeimoms („Algojimas”, „Padėk užaugti“), dar kiti rūpinasi sergančių žmonių kasdienybės palengvinimu („Mamų unija“, „Nedelsk“). Turbūt nė neverta priminti Almos Adamkienės įsteigto paramos fondo, kuris vienas pirmųjų pradėjo vykdyti labdaringą veiklą Lietuvoje ir su kuriuo „Nieko rimto“ leidykla turėjo garbės bendradarbiauti. Tačiau visas šias organizacijas vienija bendras tikslas – padėti. Didelė dalis jų skirtos pagelbėti vaikams – juos išklausyti, skatinti jų švietimą bei domėjimąsi mokslu, globoti netekusius šeimos. Daugeliui ne kartą girdėtos organizacijų vykdomos labdaros akcijos (pavyzdžiui, „Išsipildymo akcija“), kuriomis nuolat garsiai primenama, kad visada yra laukiančių pagalbos ir palaikymo. Taigi galimybių prisidėti – gausybė, tačiau reikia pripažinti, kad kalėdinis laikotarpis su savimi atsineša dar didesnį glėbį raginimų paaukoti.

Pamažu tradicijas įgauna ir jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojama akcija „Knygų Kalėdos“. Jos tikslas – praturtinti Lietuvos miestų, miestelių viešąsias ir mokyklų bibliotekas trūkstamomis knygomis. Akcijos metu vyksta nemažai įvairių renginių, padedančių didinti skaitančių ir besidominčių literatūra būrį. Knyga tampa žmonių vienybės įrankiu. Sunku būtų ginčytis, ar begalima rasti tam geresnę priemonę. „Nes knyga yra ne tik žinios, informacija, ji yra ir menas, kultūra, bendravimo kultūra“, – yra sakiusi Prezidentė.

001

Šiais metais prie šios akcijos su džiaugsmu prisijungė ir vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“. Leidyklos vadovas Arvydas Vereckis, paklaustas, kodėl buvo nuspręsta prisidėti prie akcijos, pasakojo, kad, jo nuomone, kiekviena leidykla turi dalyvauti labdaringoje šalies veikloje ir suprasti, kad „Tai darbas, kuris yra būtinas, prasmingas ir suteiks galimybę ateityje visiems mums gyventi šviesiau“. Tačiau A. Vereckis mano, kad leidykla turi jausti ne pareigą padėti, o pašaukimą pasak jo, pareiga turi prievolės atspalvį. Ir leidykla visuomet iš pašaukimo ieško galimybių tai įgyvendinti. Akcija „Knygų Kalėdos“ su mūsų šalies Prezidente – puiki galimybė įgyvendinti savąjį“, – tvirtina „Nieko rimto“ vadovas.

Žinoma, stengiamės ne tik prisidėti prie kitų organizuojamų labdaringų veiklų, tačiau imamės ir patys įgyvendinti kilusias idėjas. Mūsų leidykla jau trejus metus bendradarbiaudama su įvairių Lietuvos miestų mokyklų bibliotekomis organizuoja kalėdinę mugę. Jos metu bibliotekose galima įsigyti leidyklos atvirukų, užrašų knygelių, knygų skirtukų ir įvairių kitų smulkmenų. Už pusę sumos, gautos už mugėse parduotas prekes, mokyklos bibliotekos gali įsigyti kokių tik nori leidyklos knygų ir taip papildyti savo lentynas. Šiemet šioje akcijoje sudalyvavo net 47-ios mokyklų bibliotekos. Mums labai smagu girdėti, kad mugės visuomet praeina šurmulingai ir smagiai. Juk pats procesas, be abejo, yra lygiai taip pat svarbus!

10945505_928979797112918_761800578_n

Itin entuziastingai būna nusiteikusios mokyklos bibliotekų darbuotojos. Kadangi bibliotekos fondai būna pildomi tik iš mokinio krepšelio lėšų, kurios skiriamos pirkti programoje numatytą literatūrą arba iš paramos, o ji nėra tokia dažna viešnia mokyklų bibliotekose kaip norėtųsi. Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos bibliotekininkė Laima sako, kad pagauta didelio noro kuo sėkmingiau suorganizuoti mugę pasitelkė visą būrį pagalbininkų, padėjusių paskleisti žinią apie renginį: „Motyvacija didelė, tad entuziastingai ėmiausi darbo. Pirmiausia – reklama ir informacijos sklaida. Čia geranoriškai padėjo mokyklos pavaduotoja ugdymui, kuri per elektroninį dienyną paskleidė žinią mokytojams apie galimybę įsigyti „Nieko rimto“ leidyklos prekių. Na, o kai kurie mokytojai to paties dienyno pagalba informavo vaikus. Žinoma, padėjo informaciniai skelbimai įvairiose mokyklos erdvėse, vizitai į klases. Susidomėjimas buvo nemažas.“

Matydami suaugusiųjų pavyzdį, entuziazmu netrukus užsikrečia ir į kalėdinės mugės sūkurį įsisuka ir vaikai. Štai Švenčionių pradinės mokyklos bibliotekininkė Vida pasakoja, jog labai svarbu įtraukti vaikus į mugės vyksmo procesą.Vaikai labai mėgsta prekiauti, reklamuoti, nes mugė vyksta mokyklos bibliotekoje. Viena mergaitė būna atsakinga už pinigėlius, o kitos pagalbininkės prekiauja. Vaikams labai patinka mažučiai atvirukai, o mokytojai mieliau perka užrašų knygeles ir didelius atvirukus. Vaikams būna labai smagu, kad už uždirbtus pinigus jie gali išsirinkti knygų bibliotekai“, – sako ji. Be abejo, bibliotekos ir kiti mokyklos darbuotojai nuolat primena, kodėl organizuojama ši mugė, o su mažaisiais diskutuojama, kokias knygeles jie labiausiai norėtų rasti bibliotekose. Taigi mugė skatina šiltą mokyklos bendruomenės bendravimą, norą būti veikliam.

Girdėdami tiek gerų atsiliepimų, matydami tiek šypsenų, žinodami, kad bibliotekų lentynos nedulka tuščios, mes ir patys į kišenes prisikrauname šūsnį geros nuotaikos, kuri padeda nepamiršti kam ir dėl ko esame. Turbūt visi sutiks, kad kažką duodamas visada ir pats gauni atgal, tačiau „Nieko rimto“ vadovas A. Vereckis, pritariamai palinksėjęs, dar prideda: „Tačiau šiuo atveju mes duodame nieko nelaukdami ir nesitikėdami. Kartais gyvenime atrandi dovanas arba jas tiesiog gauni. Belieka tik su dėkingumu jas duoti, o kitiems – jas priimti.“

Selemonas Paltanavičius atsako į klausimus apie gamtą

Šiandien, sausio 14d., savo gimtadienį švenčia Selemonas Paltanavičius – gamtininkas, rašytojas ir didžiausias Lietuvos girių mylėtojas. SVEIKINAME Selemoną ir džiaugiamės, kad jis sutiko atsakyti į savo skaitytojų klausimus apie gyvūnėlių žiemojimą, jų pėdsakus ir savo paties didžiausius įspūdžius iš girios…

SelemonasAPIE GYVENIMĄ IR ĮKVĖPIMĄ:

1. Iš kur tos gyvos, įtraukiančios mintys – ištisa knyga – apie girią, jos gyventojus, nuo pat mažiausių smulkmenėlių, kurios padeda įsijausti, įsivaizduoti, net ir nematant iliustracijų? Iš kur viso to semiatės? O gal tikrai turite trobelę ant vištos kojelės girios glūdumoje? Dalia
Trobelės ant vištos kojelės tikrai neturiu… O mintys apie gamtą, aš manau, iš meilės pačiai gamtai. Ji man tokia graži ir miela, aš nepaliauju stebėtis jos tobulumu. Pasakoti apie mielus dalykėlius visada smagu. Ką žinau, tuo dalinuosi su visais. Jeigu skaitydami mano knygas ir knygeles žmonės tampa geresni ir sužino ką nors naudingo, man tai pati didžiausia laimė.

2. Ar mėgstate keliauti į kitas šalis, kas palieka didžiausią įspūdį stebint gamtos reiškinius ten? Rimantė
Mėgstu keliauti, esu aplankęs nemažai šalių, tačiau mano objektai – gamta. Kadangi vienam sunku aplankyti visą pasaulį, aš nutariau daugiau dėmesio skirti Lietuvai. Juk ji – labai didelė, o jos gamta – viena gražiausių.

3. O Dėdė rašytojas ir pats miške gyvena? Liucija, 3m.
Ne, Liucija, aš gyvenu (deja) ne miške. Tačiau užaugau prie miško ir visada jį laikau gražiausia vieta žemėje.

4. Ar namuose turite augintinių? Jei taip, kokių? Jurgita su dukryte
Kol augo vaikai, namuose gyveno žuvys, jūrų kiaulytės, mūsų taksė Gilė. Dabar (manau – kol kas) gyvename vieni.

5. Kuri Lietuvos giria Jums mieliausia? Kokiu metu įdomiausia stebėti girios gyventojus? Irma
Gražiausia man mano vaikystės Kazlų Rūdos giria. Tačiau po to atradau ir kitas… Gamtoje, jeigu nori apie ją žinoti kuo daugiau, reikia būti bet kuriuo metų laiku, visada, kai tik gali. Juk čia gyvenimas niekada nesustoja…

6. Kodėl dėdės medžiotojai šaudo žvėrelius? Ignas, 5 m.
Medžiotojai nėra pikti. Kai tu, Ignai, paaugsi, mudu galėsime pasikalbėti apie tai. Paprašyk, kad tau mama ir tėtė papasakotų apie tai, iš kur gaunami kiaušiniai, mėsa, morkos. Kažkada žmonės to neturėjo, todėl medžiojo. Dabar medžioti nebūtina vien tam, kad turėtume ką valgyti. Tačiau kartais medžioti būtina, kad šernai neišknistų visų bulvių, nesuvalgytų kviečių.

APIE ŽIEMĄ IR ŽIEMOS MIEGĄ:02

7. Kada (nuo ko priklauso) žvėreliai užmiega žiemos miegui ir kada/ kas juos prikelia? Goda, 5,5 m.
Kai kurie žvėreliai žiemą negalėtų rasti maisto. Todėl rudenį jie sukaupia daug riebalų ir užminga. Juos pažadina pavasario šiluma. Ji ir praneša, kad jau galima keltis, kad yra šviežio maisto.

8. O kodėl žvėreliai turi žiemą miegoti? Rusnė, 5 m.
Rusne, ežiukas minta sliekais ir vabalais, šikšnosparnis – taip pat. Žiemą jie neturėtų kuo maitintis, tad miega ir taip išgyvena.

9. O tie žvėreliai, kurie užmiega žiemos miegu, visą žiemą nenori i tualetą? Linas, 6 m.
Žiemą jų organizmo funkcijos sulėtėja. Į tualetą jiems nereikia, kaip ir valgyti.

10. Ar ežiukai kaip ir barsukai miega visą žiemą? Mildutė, 5 m.
Ežiukas miega visą žiemą,. Prabunda tik visai atšilus. O barsukas gali pabusti bet kada. Štai ir dabar jis kai kur atsibudo ir pasivaikščiojo po girią, nes oras labai atšilo…

11. Kodėl mūsų lesyklėlėje šiemet nesilanko paukščiai, nors kitas žiemas būdavo ir zylių, ir kėkštų? Violeta
Tikrai sunku atsakyti. Tačiau jeigu pabersite saulėgrąžų, vargu ar atsilaikys nors vienas paukštis. Jei atskris nors vienas, jis „praneš“ visiems ir lankytojų bus visas pulkas.

12. Ar zylutės turi sotumo jausmą? Nes prie namų lesinant jos kaip besotės, nesitraukia nuo lesyklėlės… Arina
Taip, iš tikro, gyvūnai turi sotumo jausmą. Gali būti, kad jūsų lesykloje lankosi skirtingos zylės – juk jas atskirti labai sunku. Be to, žiemą maisto reikia daugiau…
ezysAPIE VISOKIUS GYVŪNUS:

13. Mama Lina:
Kaip paukščiai nepasiklysta skrisdami į pietus, jei apsiniaukę?
Paukščių migracijos – mįslingas dalykas. Jie orientuojasi pagal daugelį požymių, iš kurių regimoji atmintis ar rega yra paskutinėje, nežymiausioje vietoje.
Kodėl ančių kojoms lediniame vandenyje nešalta? Kodėl negalime namuose laikyti laukinių paukščių?
Antys plaukioja vandenyje, kurio temperatūra yra aukštesnė už 0 laipsnių. Jų kojose daug kraujagyslių, taigi – šiltas kraujas (paukščių kūno temperatūra aukštesnė už mūsų) neleidžia sušalti. Laukiniams paukščiams sukurti tokias sąlygas, kad jie jaustųsi lyg namuose, mes negalime. Tegul jie gyvena savo namuose.
Kodėl šeškas taip bezda?
Ne tik šeškas, bet ir kiti kiauninių šeimos žinduoliai turi kvapiąsias liaukas, kurios gyvūną užpuolus gali skleisti aštraus kvapo išskyras. Šiaip nei šeškas, nei kiti tuo „nesišvaisto“, naudoja tik reikalui esant, ginantis.
Kodėl kamanės ne darbininkės, juk bitės darbininkės?
Kamanės taip pat darbininkės: jų šeimoje yra motinos, yra darbininkės, kurios nededa kiaušinėlių. Gal žmonės jas per mažai pažįsta?

14. Kaip gandras nešdamas vaikučius nepavargsta, juk jie tokie sunkūs? Daiva
Justina, gandrai lietuviukus neša žinodami, kad tai – pats geriausias jų darbas. O kai darai gerą darbą, tikrai nepavargsti.

15. Koks greičiausias miško gyvūnas? Daiva
Mūsų miškuose greičiausi – plėšrieji paukščiai, kad ir sketsakalis. Iš žvėrių – pilkasis kiškis.

16. Kaip kalba stirnos? Mama Aistė su 3 m. klausinėtoju
Stirnos kalbasi garsais ir kvapais. Balsai jų gyvenime naudojami retai.

17. Kokį gyvūną Jums įdomiausia stebėti ir kodėl? Genovaitė
Įdomiausia stebėti – laukinius (visus) gyvūnus, kurie yra „tikri“, kurie savo namuose jaučiasi šeimininkais. Labai įdomu stebėti paukščius. Nežinau kodėl, tačiau jie yra didžiausia mano meilė, džiaugsmas. Gal kad tokie laisvi, nepriklausomi?

18. Kodėl genys vis stuksena į medžio kamieną? Viktorija
To tuksenimo būna įvairaus. Žiemą genys iš medienos trauko vabzdžių vikšrus. O pavasarį sausą šaką genys barbena snapu ir taip „groja“. Tokia yra genio giesmė.

19. Ar mūsų pasakų pagrindiniai personažai lokys, vilkas, lapė ir kiškis vis dar pykstasi? Rasa
Pykstasi tik žmonės. Tai jie, nenorėdami apkalbėti savo kaimynų (žmonių), pasakas kūrė apie gyvūnus ir jiems suteikė žmogiškų savybių.

20. Koks paukštelis Jūsų mylimiausias ir kodėl? Irenakranklys
Visi jie man labai mieli… Labai gerbiu gervę, nes ji tokia gracinga… Žavi sakalo žvilgsnis, apuokas… Visi…

21. Eglė: Kodėl voverytės taip mėgsta šokoladą? Vaikštant po parką pasičiupo iš rankyčių.
Kaip maskuojatės gamtoje stebint gyvūniją?
Kuo geriausia palepinti zylutes?
Oho, kiek klausimų.
Duoti voverytei šokolado negalima. Jis gal ir kvepia, vilioja, tačiau tai nėra natūralus šio žvėriuko maistas ir jis gali susirgti. Geriau duoti paprastą riešutą.
Būnant gamtoje svarbu apsirengti neryškių spalvų rūbais, nebraškėti, nešmėžuoti. Jeigu sėdėsite vienoje vietoje, pamatysite daugiau, nei visą dieną eidami per girią.
Zylutėms labai patinka saulėgrąžos.

22. 4,6 m. Konradas norėtų gamtininko paklausti: ar gali lapė užpulti suaugusį bebrą?, kiek dantų turi bebras, kaip bebrai graužia medžius, neišsilauždami dantukų?
Bebras yra labai tvirtas žvėriukas, net vilkas jo privengia. Nors jis nepiktas ir neagresyvus, tačiau gindamasis gali panaudoti savo aštrius dantis.

23. Mano šešiametė dukrytė prašė paklausti, kodėl Ispanijos šuniukai liesesni už šuniukus Lietuvoje? Mama Gintarė
Ten, toli pietuose, yra šilta, šuniukams reikalingas plonesnis kailis, nereikia riebalų apsisaugoti nuo šalčio.

24. Ar visada sekate rastais pėdsakais ir juos atpažįstate? Jūratė
Jei randu įdomius pėdsakus, būtinai jais seku. Jų „skaitymas“ suteikia labai įdomių žinių, pasako labai daug apie gyvūnus.
Labai ačiū už gražius ir išsamius atsakymus!