Terry Lynn Johnson apie „Ledo šunis“ ir kaip jie atsirado knygoje

Tikriausiai jau matėte naują knygą „Ledo šunys“. Sunku nepastebėti iš viršelio jus stebinčių gilių mėlynų haskio akių. Tai kanadiečių rašytojos Terry Lynn Johnson knyga, jau gavusi dvylika apdovanojimų – ne tik gimtojoje Kanadoje. Istorija apie mergaitę Viktoriją Sekord, kuri labiau už viską pasaulyje mylėjo savo šunų kinkinį ir skrieti mylimų haskių tempiamomis rogėmis. Čia ji susiduria su gamtos stichijomis, baimėmis ir atsakomybe – ne tik už save, bet ir savo šunis bei rasto sužeisto vaikino likimą.

Pati rašytoja buvo ir gamtosaugininkė, ir eigulė, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido apsupta gamtos, kur, kaip pati mini, išmoko gerbti ir vertinti tiek aplinką, tiek savo pačios gebėjimus. Ją supo aštuoniolika mylimų haskių, kurių tempiamomis rogėmis pati lėkdavo su tokia pat meile, kaip jos knygos herojė. Kaip smarkiai tai įkvėpė „Ledo šunis“? Kurios istorijos tikros, o kurios išgalvotos? Apie tai gali papasakoti pati autorė.

549592_3761977246975_1501953469_n

          T. L. Johnson

Ar būdama maža kada nors galvojote, jog būsite rašytoja? Kada tai pasikeitė?

Norėjau būti rašytoja nuo pat šeštos klasės. Laisvu laiku svajodavau, kaip vieną dieną mano vardas ir pavardė bus ant knygos, gulinčios bibliotekos lentynoje. Devintoje klasėje pasirinkau kūrybinio rašymo pamoką ir supratau, kad tai pati mėgstamiausia pamoka iš visų! Kai baigiau koledžą, pradėjau bėgioti su šunimis, irkluoti vasaromis, ir gyvenimas tapo labai užimtas. Tik labai neseniai aš pradėjau skirti laiko savo pirmajai meilei – rašymui.

Ar yra knyga, kuri jus labai įkvepia rašyti? Ar tai knyga, kurią galima įvardinti kaip visų laikų jūsų mėgstamiausią? Jeigu ne, kokia knyga jūsų mėgstamiausia?

Augdama turėjau daug mėgstamiausių knygų ir jos visos vaidino vaidmenį mano svajonėje tapti rašytoja. Bet jeigu turėčiau pasirinkti savo pačią mėgstamiausią knygą, tai turėtų būti „Mėlynųjų delfinų sala“ („Island of the Blue Dolphins“).

ledo_sunys_d

                   Knygos viršelis

Žinome, kad mėgote kurti trumpas istorijas dar prieš pradėdama jas rašyti ant popieriaus. Galbūt istorija iš „Ledo šunų“ nutiko jums ar jūsų pažįstamam žmogui? O gal tai buvo tikrų įvykių ir vaizduotės kombinacija?

Beveik visi įvykiai, kurie nutiko „Ledo šunyse“, tam tikru laipsniu buvo nutikę ir man. Pagrindinė istorijos idėja buvo įkvėpta dienos, kai čiuožiau su šunimis ir užplūdo sniego audra. Aš nebežinojau, kur tiksliai esame ir kai pasiekėme posūkį, paliepiau savo vedliui šuniui Apolonui sukti dešinėn. Jis pasisuko ir pažiūrėjo tiesiai į mane – tai, ko šunys paprastai nedaro – ir sudvejojo. Jo išraiška akivaizdžiai sakė: „Ar tu tuo tikra?“, ir tada jis pasuko kairėn. Aš nusprendžiau leisti jam bėgti ten, nes pasirodė, kad jis geriau žinojo, kur buvome. Netrukus pradėjau atpažinti, kurioje vietoje atsidūrėme – ir jis buvo teisus! Bet galvojau, kas būtų nutikę, jeigu neturėčiau protingo šuns vedlio ir taip gimė „Ledo šunų“ idėja.

Kokia nuostabaus „Ledo šunų“ viršelio istorija? Kaip jis tapo toks, koks yra dabar?

Mano leidėjas nusamdė Cliffą Nielsoną, kad iliustruotų viršelį. Tuo labai apsidžiaugiau, nes jis sukūrė mano mėgstamiausios Narnijos serijos plakatą. Jie atsiuntė šešis skirtingus eskizus, ko tikrai neprivalėjo, tai buvo labai malonu iš jų pusės. Galiausiai jie išrinko idėją, kuri virto viršeliu ir aš negalėčiau būti laimingesnė.

Koks jūsų kūrybos procesas? Pasakojote, kad jums sunku nusėdėti vienoje vietoje ilgesnį laiko tarpą. Ar prieš pradedant rašyti būtinai turite turėti kavos ar arbatos, galbūt šunį po kėde?

Aš tikrai nesu žmogus, mėgstantis rutiną, taigi neturiu vienos vietos ar vieno būdo rašyti. Parašiau „Ledo šunis“ ant sunkios kietos medinės kėdės prie virtuvės stalo. Dabar turiu nešiojamąjį kompiuterį ir rašau skirtingose vietose. Pagrindinis dalykas, kurio man reikia prieš rašant, yra didelis noras kokią nors idėją ar sceną perkelti į dokumentą.

Kas įkvėpė jus sukurti Viktoriją ir Krisą? Ar turite daug panašumų su pagrindine knygos veikėja Viktorija?

Vardą pasiskolinau iš savo podukros Vikrorijos. Berašant istoriją, pagrindinės herojos charakteris tapo vis panašesnis į tikrosios Viktorijos. Manau, kad varde yra galios. Kriso charakteris tapo panašus į mano mažojo brolio. Galbūt dėl to, kad mano brolis irgi gyvena Toronte.

terry-johnson-press

     T. L. Johnson

O kaip dėl šunų vardų ir jų charakterių? Ar jie įkvėpti jūsų pačios šunų, ar išgalvoti?

Šunų vardai išgalvoti, tačiau jų charakteriai ir dalykai, kuriuos jie mėgsta daryti, panašūs į tuos, kuriuos turėjo mano šunys. Mano vedlys Apolonas buvo toks pat atsakingas kaip ir Bynis. Kitas mano šuo, Bleizė, labai mėgdavo voliotis šiene, kaip kad Dorsetė knygoje (Dorset yra mažas miestelis, kur aš lankiau pradinę mokyklą). Kai tiek daug laiko praleidi su savo šunimis – dieną ir naktį, kaip šunų kinkinių lenktynininkai – tie charakteriai savaime įsipainioja į tavo dvasią ir mintis. Norėjau pagerbti ir pasidalinti jais su kitais.

Ar kada turėjote ypatingą ryšį su kuriuo nors šunimi?

Tai toks intuityvus klausimas. Aš tikrai turėjau ypatingą ryšį su šunimi ir, rizikuodama būti palaikyta išprotėjusia, trumpai jums apie tai papasakosiu.
Aš išsirinkau Denalį iš labai didelės vados. Tai buvo nedrąsus ir baikštus jaunas šuo, niekada negavęs daug dėmesio. Prireikė nemažai laiko gauti jo pasitikėjimą, bet jis buvo didelis gražus pilkai baltas haskis ir kažkas jo akyse skatino mane stengtis. Nepraėjo labai daug laiko, kol mes tapome partneriais ir jis tapo vienu geriausių mažų šuniukų prižiūrėtojų mano kieme. Ne visi suaugę šunys mėgsta mažus šuniukus, o jis leisdavo jiems kaboti nuo lūpų ir ausų. Jis buvo labai mielas milžinas, bet ne pats sumaniausias šuo kieme. Dėl tos priežasties negaliu paaiškinti, kodėl jam jaučiau tokį stiprų ryšį. Dėl to, kad buvo stiprus, buvo varantysis šuo, bėgantis kinkinio gale arčiausiai rogių. Nepaisant to, kad Apolonas buvo mano vedlys daug metų, Denalis yra tas šuo, kurį dažnai sapnuoju ir labiausiai ilgiuosi. Tai pasikartojantis sapnas, kuriame mes tikrų tikriausiai kalbamės. Tikiu, kad kartais sielos taip susijungia.

Ar kada nors planuojate vėl auginti haskius?

Galbūt vieną dieną, bet ne dabar, kol dirbu kasdien. Haskių komanda reikalauja daug laiko.

Reklama

Prieš rudeninę depresiją – su puodeliu šilumos

Ne paslaptis, kad niekorimtukai myli savo darbą, patys mielai puošiasi leidyklos aksesuarais ir, žinoma, neapsieina be mėgstamiausio Sigutės Ach kolekcijos puodelio. Šįkart atviraujame, kodėl būtent tokį puodelį išsirinkome, kas jame dažniausiai garuoja rudens popietėmis ir kaip ginamės nuo klastingos rudeninės depresijos.

Klausimai:
1) Kodėl išsirinkai būtent šį puodelį?
2) Pabaik sakinį: Rudenį jame dažniausiai garuoja…
3) Tavo receptas nuo rudeninės depresijos.

DSC_3284

                                                   Direktorius Arvydas ir jo „Miestas“

Arvydas

1) Nes šis puodelis kaip miestas. Čia yra visko: stebuklų, paukščių, namų, žmonių. O svarbiausia – angelas-mūza. Manau, jis toks… visuminis.
2) …aviečių arbata.
3) Gilus kvėpavimas. Linksmas pasivaikščiojimas. Ir knyga iš „Nieko rimto“ kolekcijos.

DSC_3230

Beno „Jai labai gražus jis…“

Benas

1) Ant puodelio parašyta „Jai labai gražus jis…“, tad įsivaizduoju, jog tai apie mane. :)
2) …„Bebenčiukas“. O koks tai gėrimas, lai lieka paslaptis.
3) Darbas darbas darbas.

DSC_3248

Eglės „Avelės saulėtoje erdvėje“

Eglė D.

1) Ant jo yra svajojantis ir mylintis pegasėlis. Šis puodelis atskleidžia viską, kas man yra gražusis auksinis ruduo. Mano mėgstamiausias metų laikas. Kai dar būna šilta, kartais truputį saulėta, daug spalvų, kyla visokios mintys ir viduj darosi jaukiai melancholiška.
2) …vasaros prisiminimai.
3) Nebūtina nuo jos gydytis. Reikia ją išjausti, išgyventi ir viskas pagražėja.

DSC_3255

Renatos „Trys draugai“

Renata

1) Nes puodelis turi derėti prie žmogaus. O šis – amžinai jauniems.
2) …Coca-cola.: )
3) Coca-cola.

DSC_3271

Miglės „Elegantiškas Vilnius“

Miglė

1) Nes juk beveik pusė litro į jį telpa. PUSĖ LITRO! :) O kas gali būti geriau už tokį kiekį tavo mėgstamos arbatos, kai šaltis nosį kanda.
2) …anyžinė arbata.
3) Anyžiai ir šuo. Dar zefyrai.

DSC_3289

Linos „Valtelės“

Lina

1) Nes mėgstu pasiplaukiojimus valtele ežere.
2) …džiūstantys gelsvi lapai, voratinkliai su nebaigtais gerti rasos lašeliais.
3) Melisų arbata su medumi ir knyga su romantiška istorija apie vasarą.

DSC_3302

Vilijos „Angelas“

Vilija

1) Nes padeda prisišaukti įkvėpimo mūzas.
2) …arbata su citrina ir imbieru.
3) Pyragai, lapų šiurenimas, jaukūs vakarai namuose.

DSC_3304

Aušros „Sparnuoti Vilniaus sapnai“

Aušra

1) Kadangi esu vilnietė, man visada prie širdies jo vaizdai. Ypač Senamiestis, Katedra.
2) …kava.
3) Atsikėlus ryte pažiūrėti į veidrodį ir nusišypsoti. Jei nesinori, tai kad ir pirštais tą šypseną pasidaryti.: )

DSC_3315

Eglės „Katinai“

Eglė Ž.

1) Nes ant jo esantys katinai visi išprotėję. Ir dar nes beveik juodai baltas.
2) …kakava.
3) Viskas parašyta čia:

AMV_155

DSC_3323

Natalijos „Metų laikai“

Natalija

1) Nes jis didelis. Jame daug visko telpa.
2) …matė. Su medumi. Ir kartais net trupučiu cinamono.
3) Ramybė, kai apsigaubiu didžiuliu minkštu šaliku.

DSC_3328

Sauliaus „Švelnukai“

Saulius

1) Mano nuomone, jis vyriškiausias. Ir tuo pačiu švelniausias. Ir dar su širdute. Maža.
2) …šildanti sielą arbata.
3) Geras pašnekovas.

DSC_3333

Simonos „Paukščiai“

Simona

1) Dėl spalvų. Nejučiomis mėlyni atspalviai užpildo mano aplinką. Šitas puodelis – puikus egzempliorius mano mėlynoje kolekcijoje.
2) …tik skanūs gėrimai. Truputį saldūs.
3) Neįsileisti jos. Tiesiog. Tai tik metų laikas, su savo pliusais ir minusais. O gyvenimas teka.

DSC_3335

Ievos „Zuikiai“

Ieva

1) …nes jis geltonas, linksmas ir su zuikiais!
2) …karštu vandeniu užpilta uogienė!
3) …nuoširdžiai daryti gerus darbus, pagelbėti kam nors. Tada ir užimtas būni, ir gerą darbą padarai, o tada būna gera širdutėj ir visai pamiršti, kad kažkur vaikščiojo rudeniška depresija.

O kurį puodelį pasirinksi tu?:)

Dar daugiau žinių apie dinozaurus!

Jau perskaitėte „Gigantozaurą“ ir pasijuokėte iš mažųjų dinozauriukų nuotykių? O gal jūsų knyga dar neatkeliavo iki knygų lentynos? Kad ir kaip bebūtų, jau spėjote perskaityti ją ar ne – turime dar daugiau, dar įvairesnių faktų tiems dinozaurų mylėtojams, kuriems vien „Gigantozauro“ neužteks. O perskaitę ir sužinoję daug įvairių faktų apie dinozaurus patys susikurkite vieną žaidime, kurį rasite perskaitę viską iki galo!gigantozauras

  • Ar žinojote, kad žodis „dinozauras“ kilo iš graikų kalbos ir iš tikrųjų reiškia „baisus driežas“? Žodį 1842 metais sukūrė anglų paleontologas Richardas Owenas. Jis vartojo žodį „baisus“ norėdamas įvardinti nepaprastą dinozauro dydį, o ne jo gąsdinančią išvaizdą.
  • Manoma, kad dinozaurai gyveno Žemėje prieš 65 milijonus metų, vėliau masiškai išnyko.
  • Mokslininkai mano, kad dinozaurai išnykti galėjo dideliam asteroidui įsirėžus į Žemę arba išsiveržus milžiniškam ugnikalniui. Pakilę dūmų, dulkių ir pelenų sluoksniai galėjo ilgam užtemdyti dangų, neleisti prasiskverbti saulės spinduliams ir negrįžtamai pakeisti Žemės ekologiją.
  • Megalozauras buvo pirmasis dinozauras, 1842 metais gavęs pavadinimą.Gigantozauras
  • Žmogus, tiriantis dinozaurus, yra vadinamas paleontologu.
  • Didžiausi dinozaurai, kaip kad brachiozaurai ir apatozaurai, iš tikrųjų buvo žolėdžiai.
  • Tam, kad apsisaugotų nuo mėsėdžių, kaip kad alozaurų ar spinozaurų, žolėdžiai turėjo natūralius ginklus. Pavyzdžiui, stegozaurų uodegos buvo spygliuotos, o tricerotopsai kaip skydą ant savo galvos turėjo tris ragus.
  • Nepaisant to, kad dinozaurai jau seniai išnykę, jie dažnai pasirodo šių laikų masinės informacijos priemonėse. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių – Michaelo Crichtono 1990 metais išleista knyga „Jūros periodo parkas“. Pagal šią knygą 1993 metais buvo sukurtas filmas, kuriame pasakojama, kaip iš gintare rastų uodų fosilijų DNR buvo klonuoti ir į pasaulį sugrąžinti dinozaurai.
  • Mėsėdžiai dinozaurai yra žinomi kaip teropodai, dar vadinami pabaisiškapėdžiais, nes jie turėjo aštrius ir lenktus kojų pirštų nagus. Žolėdžiai (priešingai nei mėsėdžiai) turėjo bukas kanopas ar pirštų nagus.
  • Niekas tiksliai nežino, kokia buvo dinozauro gyvenimo trukmė. Dalis mokslininkų teigia, kad kai kurie dinozaurai galėję gyventi net iki 200 metų!
  • Dinozaurų kaukolės turėjo dideles skyles (arba kitaip – „langus“), dėl kurių jos tapdavo lengvesnės. Vienos didžiausių dinozaurų kaukolių siekdavo netgi automobilio ilgį.
  • Dinozaurai gyveno visuose pasaulio žemynuose, net ir Antarktidoje.
  • Nors daugelis žmonių mano, kad dinozaurai buvo milžiniški, iš tikrųjų jie dažniausiai pasitaikydavo žmogaus dydžio ar net mažesni.
  • Visi dinozaurai dėdavo kiaušinius. Iš viso atrasta apie 40 rūšių dinozaurų kiaušinių.
  • Didžiausi dinozaurų kiaušiniai buvo krepšinio kamuolio dydžio. Kuo didesnis kiaušinis, tuo storesnis jo lukštas. Jei kiaušiniai būtų buvę didesni, maži dinozauriukai turbūt nebūtų galėję išsiristi.
  • Daugelis dinozaurų buvo vegetarai!Gigantozauras2
  • Vieni didžiausių žolėdžių per dieną turėdavo suvalgyti apie toną žolės. Tai prilygsta suvalgyti autobuso dydžio augalų krūvą kiekvieną dieną. O galvojote, kad jums reikia daug daržovių valgyti. :)
  • Pirmasis dinozauro kaulo aprašymas užfiksuotas dar prieš 3,5 tūkst. metų Kinijoje. Tais laikais žmonės nežinojo apie dinozaurus, todėl manė, kad tai drakono kūno dalis, kai iš tikrųjų tai buvo tik dinozauro dantis.
  • Muzaurų jauniklių griaučiai yra vieni iš mažiausių kada nors atrastų dinozaurų griaučių. Jie tilptų į mažą pirkinių maišelį.
  • Žmogaus naujagimis turi didesnes smegenis negu suaugęs dinozauras.
  • Kai kurie dinozaurai galėjo turėti spalvotą odą, tačiau mokslininkai nėra dėl to tikri. Tikriausiai didesnė dalis dinozaurų turėjo žalius ir rudus žvynus, kurie jiems padėjo pasislėpti tarp medžių ir augalų.
  • Dinozaurai dažnai prarydavo didelius akmenis. Šie akmenys likdavo jų pilvuose ir taip padėdavo sumalti skrandyje esantį maistą.
  • Kai kurie mokslininkai mano, kad tiranozauras galėdavo bėgti 28 km/h greičiu. Kiti mokslininkai teigia, kad jis išvis negalėjo bėgti dėl savo milžiniško dydžio.
  • Liekni dinozaurai, tokie kaip kompsognatai ir ornitomimai buvo vieni iš greičiausių dinozaurų. Tačiau gepardas gali bėgti greičiau už visus kada nors egzistavusius dinozaurus.
  • Megalodonas buvo didžiausia priešistorinė žuvis. Ji atrodė kaip ryklys, tik buvo tris kartus didesnė.
  • Paleontologai nėra tobuli. Pavyzdžiui, Gideonas Mantellis pritaisė iguanodono nykštį and jo nosies, kuris taip pasiliko apie 40 metų. Edwardas Cope’as atkūrė elasmozaurą apkeitęs vietomis jo uodegą su galva. Iki šiolei apatozauras (arba brontozauras) muziejuose buvo eksponuojamas su kamarazauro galva.Gigantozauras1
  • Vienas iš protingiausių dinozaurų buvo Trodonas. Jis buvo medžiotojas, apie dviejų metrų ilgio ir turėjo šiandieninio žinduolio arba paukščio dydžio smegenis, stereoskopinį regėjimą ir kibias rankas.
  • Pabaigoje verta paminėti, jog daugelis mokslininkų mano, kad dinozaurai yra tiesioginiai paukščių protėviai, dėl to dinozaurai iš tikrųjų nėra išnykę. Pagalvokite apie tai, kai kitąkart stebėsite praskrendančius paukščius. :)

Kaip žadėta, kurkite savo dinozaurą ČIA