Jaunimo literatūra – paauglystė, gyvenimo džiaugsmas ir tai, ką verta skaityti

Keičiasi laikai, keičiasi žmonės, keičiasi net ir idėjos, kurios mums atrodo priimtinos. Žmonės visą savo gyvenimą mėgina susitaikyti su pokyčiais, kurie vyksta visuomenėje, o kur dar pokyčiai, kurie metams bėgant vyksta žmogaus viduje. Vienas sudėtingiausių laikotarpių žmogaus gyvenime visada buvo paauglystė. Taip ir dabar. Tai laikas, kai visai netikėtai pradedame nesutarti su savimi, pykti ant pasaulio ir jaustis taip, lyg viską žinome geriausiai, nes juk esame suaugę. Neseniai praėjus Tarptautinei jaunimo dienai, norisi pakalbėti apie paauglius ir knygas, kurias verta skaityti paauglystėje. O kartu aptarti šiandieniniams paaugliams aktualias problemas.

rat2

Šiandien drąsiai galime teigti, kad dėl vis didėjančių informacijos srautų internete vaikai daug greičiau bręsta, todėl nuo gana ankstaus amžiaus juos pradeda dominti tos temos, kurios iš esmės turėtų būti labiausiai atitolusios nuo vaikystės: narkotikai, alkoholis, cigaretės ir t.t. Dėl šios priežasties ypač svarbu, kad tėvai kreiptų dėmesį į knygas, kurias skaito jų vaikai. Juk knygos turėtų ugdyti tinkamą požiūrį į tokias temas. Knygų serija, nagrinėjanti šiuos ir labai daug kitų paaugliams svarbių klausimų – Matso Strandbergo ir Saros B. Elfgren skandinavų paauglių literatūros bestselerių serija „Ratas“ (Nieko rimto, 2013), „Ugnis“ (2015) ir „Raktas“ (2016). Šie romanai turi fantastinio detektyvo elementų, tačiau, kaip ir visoje skandinavų literatūroje, čia itin svarbios socialinės temos. Jos ir tampa visos knygos veiksmo ašimi. Pasakojimas apie šešias skirtingas paaugles, sprendžiančias labai sudėtingas problemas – patyčias, kompleksus, vienatvę, alkoholizmą artimoje aplinkoje, kovą su priklausomybėmis, gąsdinančius kūno formų pokyčius, neapykantą, pirmosios meilės sunkumus, santykį su mokykla ir dar daug kitų. Serija ne tik skatina vaikus ieškoti savo individualybės ir mokys kovoti su didžiausiomis paauglystės problemomis, tačiau kartu yra ir įdomus skaitinys paaugliui, kuris nemėgsta nuobodžios literatūros ir trokšta naujovių.

Franceska_dAtėjus paauglystei, vaikai net nepajunta, kaip puola slėptis nuo savęs ir nuo aplinkinių. Todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu palaikyti artimus santykius su savo šeima. Kam neteko matyti paauglių, besigėdijančių, kad vaikšto po prekybos centrą kartu su tėvais. Suaugusieji visa tai vertina daug paprasčiau, todėl dažniausiai tokius vaiko jausmus suprasti jiems būna sunku. Vis dėlto derėtų pasistengti ir suvokti, kad paauglystėje visi kartais priimdavome keistus sprendimus ir tų emocijų, užplūstančių tik paauglystėje, tikrai nesugebėdavome kontroliuoti. Kartais tėvams belieka tik stebėti, kaip jų vaikas bręsta. Na, ir retkarčiais įduoti jam knygą į rankas ir tikėtis, kad iš to jis ko nors išmoks. Šeimos susvetimėjimo, įkvėpimo, emocijų antplūdžio, pirmos meilės, konfliktų mokykloje ir panašios temos nagrinėjamos lenkų poetės ir rašytojos Annos Piwkowskos knygoje paaugliams „Frančeska“ (Nieko rimto, 2016). Sudėtingu laikotarpiu mergaitė priversta iš naujo sukurti gražius tarpusavio santykius, jaučiasi vieniša ir ieško savo pašaukimo. Knyga skatina paauglius suprasti šeimos svarbą, gali padėti atrasti naujas skaitytojo asmenybės puses ir šiek tiek nuraminti tuos, kurie galvoja, kad jie vieninteliai susiduria su tokiomis problemomis.

Gyvenimo džiaugsmas retai kada lydi paauglystę. Tuo sudėtingu laikotarpiu esame linkę Dziuge_dmatyti pasaulį kiek tamsesnį, nei jis yra iš tikrųjų. Su visu mumyse susikaupusiu pykčiu gimsta noras išskirti, piktai ir garsiai reikšti kitokias savo pažiūras, įsilieti į įvairias subkultūras ir t. t. Tokiais atvejais padeda knygos, kurias skaitydami mokomės džiaugtis gyvenimu ir pasaulyje matyti daugiau nei vieną spalvą. Tai, kaip išlaikyti šypseną ir pasauliui skleisti tik gražius dalykus, galime pasimokyti iš filosofo, poeto ir rašytojo, jau klasiku tapusio Christiano Bobino apysakos „Džiugė“ (Nieko rimto, 2017). Iliustruota dalininkės Sigutės Ach iliustracijomis knyga pripildys pozityvių jausmų net tuos, kurie savyje turi prikaupę labai daug pykčio. Paaugliai paprastai nori kuo greičiau pabėgti nuo vaikystės ir pasijusti suaugę, tačiau pagrindinis romano veikėjas Albenas spinduliuoja vaikystės ilgesį – tą jausmą, kurį kartais jaučia visi suaugę. Knygoje labai poetiškai žvelgiama tiek į tai, kad paauglystėje pasaulis pasidaro daug sudėtingesnis, tiek, žinoma, į meilę, į kasdienybės grožį ir visą tą emocijų kiekį, kuris užplūsta paauglius. „Džiugė“ viena iš tų knygų, kurias galima cituoti nuo pat pirmųjų sakinių, todėl ją vertėtų paskaityti ne tik paaugliams, bet kartu ir jų tėvams.

Pasaulis yra tiek sudėtingas, kiek mes jį tokiu paverčiame. Iš tiesų galima gyventi kartu su pykčiu aplinkiniams, su pirmosiomis nelaimingomis meilėmis, su individualybės paieškomis, susvetimėjimu ir gyvenimo džiaugsmo praradimu… Bet visada yra būdų, kaip išmokti nors retkarčiais nusišypsoti smulkmenoms. Vienas tokių – literatūra. Galbūt knyga ir neapvers pasaulio aukštyn kojom, bet tikrai gali turėti teigiamos įtakos priimant kai kuriuos sprendimus. Sudėtinga kasdienybė, susvetimėjimas, vienatvė ir meilė – įkvėpimas knygoms, o knygos kartais gali įkvėpti mylėti, kurti ir pasaulį paversti šiek tiek paprastesniu.

Silvijos Smolskaitės straipsnis

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s