Ką niekorimtukai skaitė vasarą?

Atėjus į knygyną ir pamačius šimtus naujų knygų spalvingais viršeliais ir skambiais pavadinimais, taip sunku išsirinkti. Labai gerai tai, jog mes žinome, kad visos knygos yra geros, tik kiekvienai reikia atrasti tinkamą skaitytoją. Todėl dalinamės knygomis, kurias su malonumu skaitėme šią vasarą.

DSC_0020

18519613_1656659471307819_5472972743050656833_nSigutė Ach (grožis ir sparnai)

„Tomo Sojerio nuotykiai“

Aš – užkietėjusi keliauninkė. Knyginė keliauninkė. Jau daug metų knygos viršelį atveriu lyg duris ir žengiu į šalį, kurią dar tik pažinsiu arba, kaip šią vasarą, į šalį, kurios pasiilgau. R. Ingpeno pieštas Tomas Sojeris priminė man Misisipės pakrantę, prie kurios niekada nebuvau. Ir aš nedelsdama žengiau į pašėlusių berniukų vasarą, kur tokios šiltos, pilnos nuotykių naktys. Liūtis už lango su žaibu ir tvankuma. Ir taip lengva patikėti, kad girdžiu lengvus žingsnelius ant stogo. :)

DSC_0284Domantė (knygynų, prekybos centrų užsakymai)

„Brolija. Sokoro vergai“

Jau ketvirta Brolijos dalis, kurios laukiau ne mažiau nei kiekvienos „Žvalgo mokinio“ serijos. Užsikabinau už tokios neva berniukiškos knygos su dideliu malonumu. J. Flanaganas kaip visada įtraukia skaitytoją į daugybę nuostabių nuotykių: atrodo, kartu su herojais plauki su Garnių įgula, bandai suprasti, kuris iš dvynių yra Vulfas, o kuris Ulfas, eini į turgų pirkti drabužių, kabarojiesi ant stogo bėgdamas nuo durjehų, gelbėji vergus ir džiaugiesi iš tamsos lyg viesulu išnirusia Klufe. Knygos nesinori net trumpam padėti į šalį.

 

253488_1801311600054_2715034_n

Vaiva (rinkodaros vadyba ir šypsena)

„Septynios minutės po vidurnakčio“

Kai knyga yra gavusi tiek apdovanojimų (Karnegio medalis, Jungtinės Karalystės „Galaxy“ metų knygos vaikams apdovanojimas – ir tai tik pora iš daugelio), jos literatūrine verte abejoti sunku. Telieka įsitikinti, ar tai knyga, kuri bus vertinga tau. O vertinga man ji pasirodė nuo viršelio (įstabios iliustracijos visoje knygoje) iki paskutinio žodžio. Meilė, viltis, netektis – kūrinyje analizuojamos temos, kurios svarbios visiems mums, todėl ir skaitant knygą aplink sklandė toks šviesus liūdesys. Jo žodžiai nenupasakosi, bet skaitant knygą tikrai pajusi. 

12006267_10153680292817628_691113315549146840_nLina (užsakymai)

„Mumija Dumis ir Achnetuto kapas“

Tai antroji knyga apie mumijos Dumio, atsidūrusio Nyderlanduose, nuotykius. Susiradęs draugų ir, atrodo, visai neblogai įsikūręs, Dumis pradeda ilgėtis savo tikrųjų namų, savo žemės – Egipto – bei ten kadaise likusios savo šeimos. Bet kaip nukeliauti kur nori nesukeliant įtarimo (ypač kai esi mumija, nuo galvos iki kojų apvyniota tvarščiais)? Gudrus planas, Dumio nepalenkiamas užsispyrimas, ištikimi draugai – ir mes jau pakeliui į Egiptą. O šis per kelis tūkstančius metų gerokai pasikeitęs, pilnas pavojų, prasidedančių jau lėktuve… Kelionė ieškant faraono kapo virsta tikru nuotykiu. Vaizdžiai, nuotaikingai ir šmaikščiai aprašyta istorija, kurioje Dumio draugui Gosui ne kartą teks ištarti „šikbombė“ (stipriausią žodį, kokį gali pasakyti girdint tėčiui).

sandraSandra (knygynų, prekybos, centrų, internetiniai užsakymai)

„Iš nuomšiko gyvenimo“

Ši knyga įdomi, skaudi, liūdna, prajuokinanti. Atrodo, kad joje susiderina nesuderinami dalykai. Kas gi tie nuomšikai? Tai vaikų namų gyventojai, kuriems keistąjį pavadinimą sugalvojo „normalūs“ mokiniai – sūneliai ir dukrelės. Nuomšikais vadinami jie dėl nuomos – mat tuos vaikus galima išsinuomoti visokiems darbams ir užduotims.
Kaip ir sakė pats autorius: „Neskubėkite knygos bausti vien už tai, kad ji turi keistoką pavadinimą.“

 

17155619_1437288736282212_7409139062010043610_nSilvija (rinkodara ir Sigutės Ach veikla)

„Laivavedys Erlis“

Visai netikėtai (na, o gal šiek tiek ir planuotai…) ant mano stalo atsirado „Laivavedys Erlis“. Kai pamačiau viršelį, būtinai norėjau perskaityti. O dabar sėdžiu, šypsausi ir išsirašinėju citatas. Apie tai, kad pasaulis pilnas ne sutapimų ir atsitiktinumų, o magijos. O visi stebuklai atsiranda iš tikėjimo gražiais dalykais. „Laivavedys Erlis“ – knyga apie artimus žmonių ryšius ir viltį, kad visuomet gali surasti tai, ko ieškai. Tai ir pasakojimas apie nuotykius, ir komiškų situacijų pilna istorija, ir psichologinis kūrinys, kur paliečiamos susvetimėjimo, netekties temos. Knyga, kurią rekomenduočiau perskaityti ir vaikams, ir suaugusiems.

img_08092017_094217_0.pngČiukis (rinkodara)

Pastaruosius metus draugams klustelėjus, ką skaitau, užtenka tik pakelti knygą nuo kelių ir parodyti viršelį, nes aišku, kad vis tiek niekas nežinos, kas tai. Argi dažnai „užaugę“ žmonės skaito „ne savo amžiui“ skirtas knygas? O gaila. Šią vasarą kaip niekad norėjosi prie kiekvienos knygos pridėti dar ir trumpą pasakojimą, kodėl ji yra gera. Kodėl suaugusiems vertėtų paskaityti tą, tą ir tą knygą.

Stoglaipiai

Pirmoji („Stoglaipiai“) susiskaitė greičiausiai. Ji apie mergaitę, kuri tiki tuo, kas sunkiai įtikėtina. Bet paimi ir tiki kartu su ja, nori ją palaikyti ir smarkiai viliesi, kad pabaiga bus tokia, kokia turi būti. Ją skaitant naktys tampa dar mėgstamesnės, o dienomis vaikštant Vilniaus senamiesčiu norisi užversti galvas ir ieškoti jų – Stoglaipių. O šalia kasdienių rūpesčių atrodo, kad kažkur viršuje skamba TA muzika…

Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą

Antroji – „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Joje pats tikriausias žmonių gyvenimas. Tokių ne vienas gyvenamas ir dabar, tik kad fonas ten sudėtingesnis – Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Ir nežinau nė vienos priežasties, kodėl ji būtų prastesnė už taip ilgai lauktą filmą apie Diunkerko mūšį. Įdomus sutapimas, kad filmo peržiūra kaip tik įvyko beskaitant knygą. Žiūrint filmą atrodė, kad knygos herojų istorija yra dar viena filmo linija, kuri liko už kadro. Pagarba autorei už detales visame kūrinyje. Pykau, džiaugiausi ir liūdėjau kartu su Ada ir jos broliuku.

DSC_0050Eglė (korektūra ir nuostabiausių knygų atranka)

„Raganos sūnus“

Tai viena tų istorijų, kurios užburia ir perkelia tave į savo keistą stebuklingą pasaulį. Klajoji po jį kartu su veikėjais ir tiki viskuo: užkeikta giria, kurios takai keičia vietą ir paklaidina atėjūnus, kalbančiais kerais ir išmintingais akmenimis, vilkais, su kuriais galima susidraugauti, stebuklingais amuletais, galinčiais pražudyti savininką, jei šio valia nebus pakankamai stipri, ir, žinoma, tuo, kad žodžiai keičia pasaulį, nes būtent jie yra galingiausi iš visų kerų. Dar tiki raganos sūnumi, kuriuo daugiau niekas kitas netiki, nes žinai, kad jam užteks stiprybės apsaugoti galingus kerus nuo plėšikų ir pasaulį nuo galingų, bet pikto linkinčių kerų. Ir, žinoma, labiausiai tiki draugyste, kuri padės įveikti visas kliūtis.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s