Dvynukes vienija ir meilė knygoms

Kai jos užsuka į Dūmų g. 3A esantį „Nieko rimto“ knygynėlį, jis iškart prisipildo smagaus klegesio. Dvynukės Vilija ir Vitalija Tamulevičiūtės apie knygas galėtų pasakoti nesustodamos. Jos ne tik dirba knygyne, bet ir yra didelės „Nieko rimto“ kūrybos gerbėjos. O su mylinčiais knygas žmonėmis galima kalbėtis valandų valandas. Pakalbam nors valandėlę?

FB_IMG_1507117926057

Vilija (dešinėje) ir Vitalija Tamulevičiūtės. Asmeninio albumo nuotrauka.

Pradėkime nuo skaitymo. Ką jums reiškia skaityti?

Vitalija: Skaitymas man yra kaip antras kvėpavimas. Be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo. Kiek save pamenu, visados mėgau skaityti. Gal turėjo įtakos tai, jog mūsų pradinėje mokykloje buvo įsikūrusi biblioteka. Dar iki šiol prisimenu, kaip mylima mokytoja mūsų visą klasę pirmą kartą nuvedė į ją.

Vilija: Skaitymas – tai vienas pačių didžiausių malonumų. Tikra atgaiva sielai ir protui. Skaitymas man yra galimybė pažinti naujas vietas, atrasti naujas galimybes ir idėjas.

Ar vaikystėje mėgote skaityti knygas? O galbūt meilė knygoms gimė vėliau?

Vitalija: Kaip jau minėjau anksčiau, meilė skaitymui ir knygoms gimė labai anksti. Skaityti skatino ir pati mokytoja, ir tėvai. Mano vaikystė buvo praleista skaitant knygas ir ta meilė knygoms, kaip dabar pastebėjau, dar labiau sustiprėjo. Mano rankinėje visados (arba dažniausiai) yra knyga, o kartais net kelios.

Vilija: Skaityti pradėjau anksti. Kiek atsimenu, jau pirmoje klasėje skaičiau daug. Knyga visados buvo kažkas labai ypatingo, tikro ir savo.

Gal prisimenate savo pirmąją pažintį su knyga? Kokia ji buvo?

Vilija: Dabar jau tikrai nepasakysiu, kokia buvo ta pirma savarankiškai perskaityta knyga. Tik atsimenu, kad Frances Hodgson Burnett „Mažoji princesė“ buvo tikrai ypatinga knyga. Ir ši pažintis su knyga tęsiasi jau 21 metus. Išduosiu mažytę paslaptį – aš vis dar atsiverčiu tą knygą ir ji vis dar sukelia tokias pačias emocijas kaip ir tada, kai buvau maža mergaitė.

Kokia paskutinė jūsų perskaityta knyga? Kaip ją atradote? Ką joje atradote?

Vitalija: Mano paskutinė perskaityta knyga yra Jo Nesbø „Šikšnosparnis“. Kaip ją atradau? Galiu drąsiai pasakyti, kad Jo Nesbø kūrinius jau seniai norėjau perskaityti, bet žinojau, jog jie leidžiami ne iš eilės. Laukiau, kada bus išleista pirmoji Hario Hūlės serijos knyga lietuvių kalba. Šios knygos dėka pamažu pradėjau rimtesnę pažintį su norvegų ir skandinavų šiuolaikine literatūra bei detektyvų žanru. Anksčiau skaičiau tik klasikinius detektyvus, o dabar susidomėjau ir šiuolaikiniais.karas_isgelbejes_d

Vilija: Paskutinės dvi skaitytos knygos buvo Kimberly Brubaker Bradley „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ ir Agnès Ledig „Eik su juo“. Abi išjaustos, abi išgyventos ir skaitytos kosminiu greičiu. Abi rekomenduoju paskaityti kiekvienam. Pirmoji skirta daugiau jaunimui ir vaikams, bet aš ją drąsiai siūlau tėveliams. Tai puiki knyga diskusijai su vaikais. O antrąją perskaičius suvokiau, kiek daug moteris išjaučia savo viduje, kas vyksta jos sieloje.

Jeigu būtumėte knyga, kokia knyga būtumėte?

Vitalija: Reikėtų pagalvoti prieš atsakant į šį klausimą… Pirmiausia atsakyčiau, jog tai būtų Jane Austen „Puikybė ir prietarai“. Taip pat „Knygų vagilė“ (Mark Zusak) bei „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ (Kimberly Brubaker Bradley). Pagalvojusi daugiau, manu, atrasčiau dar daugiau.

Vilija: Be abejonės, „Anos Frank dienoraštis“. Skaičiau septynis kartus.

Kokias istorijas labiausiai mėgstate skaityti?

Vitalija: Labiausiai mėgstu skaityti romantines, žavias, sukrečiančias iki širdies gelmių istorijas. Jos dažniausiai palieka giliausią įspūdį. Gal todėl taip mėgstu klasikinę literatūrą. Kartais mėgstu paskaityti ir visiškas meiles seiles. Jų irgi reikia (bent jau man…).

Vilija: Labai daug ir įvairias. Nuo romanų iki memuarų ir istorinės literatūros.

Kokia buvo pirmoji jūsų pažintis su leidykla „Nieko rimto“?

Vitalija: Pirmoji pažintis su leidykla „Nieko rimto“ įvyko tada, kai pradėjau dirbi knygyne. Iš karto įsimylėjau jūsų produkciją. Nuo knygų iki puodelių, maišelių, užrašų knygučių ir pan. O kai ten pradėjo dirbti mano buvusi bendradarbė, jau visai įklimpau.

Vilija: Pažintis prasidėjo nuo nuostabaus grožio atvirukų ir skirtukų.

Turbūt nesumeluotume, jeigu pasakytume, kad esate didelės „Nieko rimto“ gerbėjos. Kuo jus taip žavi leidykla ir jos kūriniai?

Vitalija: Taip, esame didelės jūsų gerbėjos. Mus žavi tai, kad jūsų leidykla spinduliuoja šilumą ir neišblėstančią energiją. Jūsų leidžiamos knygos vaikams ir paaugliams skatina norą skaityti, pažinti, kas yra gera knyga (juk šiais laikais knygų vaikams ir paaugliams leidžiama be proto daug). Jos padeda jiems augti, tobulėti, pažinti. Su tokiomis knygomis norime augti ir mes, suaugę. Knygos turi teikti norą jas pažinti ir niekada jų neužmiršti.

Vilija: Jūsų leidykla yra nuostabi tuo, kad skleidžia džiaugsmą ir šilumą. Ir kūrinių kokybė. Jūsų leidyklos knygos spalvingos, šiltos, mielos ir tekstai nuostabūs. Knygos, kurios ugdo vertybes ir skleidžia gerumą.

plesikas_hocenplocas_dAbi dirbate knygynuose. Ar pastebite, kad apsilanko mažiau vaikų? O galbūt kaip tik vis daugiau vaikų ateina ir renkasi knygas?

Vitalija: Šiais laikais, kai mūsų pasaulyje egzistuoja šiuolaikinės technologijos, vaikus sudominti skaityti yra labai sunku. Dažniausiai jie nori knygų su komiksais („Nevykėlio dienoraštis“ arba „Prietrankos dienoraštis“). Nesakau, kad visi to nori, bet suinteresuotų ratas tikrai yra. Vaiką reikia mokėti sudominti. Gal todėl juos kartais sunku supažindinti su knygomis. Sakoma, kad kiekvienas vaikas ar suaugęs turi atrasti savo knygą, kuri pakeis jo gyvenimą. Iš savo praktikos žinau, kad mano vaikystės knyga, kuri mane dar labiau įtraukė į skaitymą, buvo „Plėšikas Hocenplocas“. Ją pamenu iki šiol. Gal kažkuriam vaikui tai buvo „Žvalgo mokinys“, „Močiutė plėšikė“ arba „Vilkolakiukas Dolfas“. Tai labai platus apmąstymų ir diskusijų laukas…

Vilija: Aš kaip tik manau, kad ateina daugiau. Tik ne visada žino, kokias knygas nori skaityti.

Kokias knygas vaikai mėgsta?

Vitalija: Nežinau, ar tiksliai žinau atsakymą į šį klausimą, bet manau, kad jiems patinka nuotykiai, linksmos ir kvapą gniaužiančios istorijos. Jei jie susidomi, tada jau žinai, kad knygos randa savo mylėtoją ir skaitytoją.

Vilija: Labai įvairias, bet šiuo metu tai daugiau komiksai arba juokingos istorijos. Paaugliai mėgsta fantastiką arba istorijas apie paauglių problemas.

Kaip paskatintumėte vaikus skaityti?

Vitalija: Tikslaus atsakymo nerandu iki šiol. Pirmiausiai, kol jie dar maži, pradėčiau pati jiems skaityti knygas. Vėliau nuvesčiau juos į „knygų namus“ – bibliotekas. Svarbiausia yra vaiką sudominti skaityti, supažindinti, kas tai yra KNYGA IR SKAITYMAS. Tik tai žinodamas ir atradęs savo GYVENIMO KNYGĄ jis norės skaityti ir tą pažintį tęsti labai ilgą laiką.

Ką palinkėtumėte knygoms?

Vitalija: Knygoms linkiu… visados išlikti tokiomis, kokios jos yra. Įtraukiančiomis, žavinčiomis savo istorijomis mus iki šių dienų. Linkiu, kad kiekvieną kartą, kai iš naujo paimsiu į rankas knygą, mane užplūstų jausmas, kad JI, kaip ir mes, turi savo nemirtingą Sielą, neįprastą GYVENIMO ISTORIJĄ, kuri yra parašyta baltuose lapuose naudojant juodas raides. Štai ko aš linkiu knygoms.

Vilija: Gyvuoti, dovanoti džiaugsmą.

Dėkojame už pokalbį!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s