Pilotai tobulėja ir skaitydami knygas

Rokas pilotuoja oro balioną, Juozas – lėktuvą. Gal kai mes žiūrime į dangų ir matome skrendantį lėktuvą ar oro balioną, juose skrenda būtent šie pilotai? Būdami maži, matyt, dažnas pasvajojame, kad skraidysime, o šiems vaikinams pavyko savo svajonę įgyvendinti. Kas juos labiausiai žavi šiame darbe? Ko reikia norint tapti pilotu? Ar įmanoma pilotuojant skaityti knygas? Į šiuos klausimus atsakė Rokas Kostiuškevičius (Pasaulio jaunimo oro balionų sporto čempionas) ir Juozas Raudys (pilotuojantis keleivinius Small Planet Airlines lėktuvus).

dav

J. Raudžio asmeninio albumo nuotrauka

Ar prisimenate, kuo būdamas mažas svajojote tapti?

Juozas: Taip, didelės mašinos, sunkvežimio vairuotoju. Vėliau inžinieriumi, o galiausiai pilotu.

Rokas: Neprisimenu, apie ką svajojau, bet niekada nebuvo klausimo, ar aš, kaip ir mano tėvas, būsiu oro baliono pilotu, ar ne. Visi tiksliai žinojo, kad aš skraidysiu.

Kokį skraidantį objektą pilotuojate? Ar jis jus pasirinko, ar jūs jį?

Juozas: Keleivinį lėktuvą Airbus A320. Aš pasirinkau šį lėktuvą, o jis mane 😊

Rokas: Mano nuomone, mes abu vienas kito laukėme, kol man sueis 16 metų ir galėsiu pradėt laikytis licenziją.

Ar prisimenate savo pirmąjį skrydį, koks jis buvo?

dav

J. Raudžio nuotrauka

Juozas: Prisimenu savo pirmą savarankišką skrydį, jo metu nebuvo jokios baimės ar pergyvenimų, tik didžiulė koncentracija viską padaryti taip, kaip priklauso.

Rokas: Prisimenu, nes jis buvo gana įsimintinas. Man buvo 6–7 metai ir tuo metu mano tėvas mokėsi skraidyti, taigi skridome trise – aš, tėvas ir instruktorius. Buvo stiprus vėjas, o tėvas dar tik mokėsi, tai kai leidomės, trenkėmės taip stipriai, kad aš iškritau iš krepšio. O balioną toliau vėjas nuvilko kokius 100 metrų, kol jis sustojo. Vėjas tikrai buvo stiprus. Po to pilnas ašarų ėjau link baliono ir rinkau visus iškritusius prietaisus pakeliui. Po to skrydžio tėtis sakė, kad artyn prie oro baliono nėjau kokius porą metų.

Ko reikia norint tapti lėktuvo ar oro baliono pilotu?

Juozas: Daug noro, geros sveikatos, teisingo mąstymo, nusiteikimo ir šiek tiek sėkmės.

rokas

R. Kostiuškevičiaus nuotrauka

Rokas: Reikia daug dirbti. Kad ir kaip smagu būtų skraidyti, reikia daug mokytis ir tikrai ne visada tai yra smagu. Turi išlaikyti daug egzaminų, įvaldyti balioną kartu su instruktoriumi ir tik tada, maždaug po visų metų, nuo kada pradedi mokytis, būni pasiruošęs išlaikyti piloto licenziją.

Ar sunkus šis darbas? Kuo taip ir kuo ne?

Juozas: Būna labai sunkių ir ilgų dienų. Būna sunkių skrydžių dėl įvairių apribojimų, oro sąlygų ir pan. Tačiau visus sunkumus atperka skraidymas gražiomis, saulėtomis dienomis, kuomet galima mėgautis pasaulio vaizdais.

Rokas: Tai didžiulė atsakomybė, nes visgi balionas nėra automobilis – jei važiuojant kas nutiks, tai sustosi kelkraštyje ir palauksi, kol atvyks pagalba. Esi ore ir esi atsakingas už didžiulį balioną virš galvos, o dar svarbiau – už visus keleivius, kurie tavim pasitiki. Taip pat tenka keltis labai anksti ryte, to aš tikrai nemėgstu, bet viską atperka žmonių šypsenos ir tas nepapasakojamas jausmas, kai esi danguje virš kasdienybės.

Kas Jus labiausiai žavi šiame darbe?

19275042_1149763598461231_4050658100700673356_n

R. Kostiuškevičiaus asmeninio albumo nuotrauka

Juozas: Nuolatinis judėjimas ir privalomas tobulėjimas savo srityje.

Rokas: Tenka susipažinti su labai skirtingais žmonėmis. Kiekvienas skrydis yra šventė, kurią išgyveni vis su naujais žmonėmis.

Kodėl jums patinka skraidyti?

Juozas: Dėl savotiško laisvės ir nepriklausomybės pojūčio. Taip pat dėl bendravimo su skraidančiais kolegomis.

Rokas: Vieni išreiškia save piešdami, kiti – dainuodami, dar kiti – žaisdami futbolą, o aš – skraidydamas.

Kokia šalis, į kurią skridote, paliko didžiausią įspūdį?

Juozas: Dažniausiai matome tik šalių oro uostus, tai didelių įspūdžių ten nebūna. Keliaujant darbo metu teko aplankyti Vietnamą, taip pat patiko Italija.

Rokas: Pradedi vertinti, ko gero, tik apskraidęs visą pasaulį. Teko skristi virš 6 pasaulio žemynų. Visgi nieko nėra geriau, nei skristi virš Lietuvos.

dav

J. Raudžio asmeninio albumo nuotrauka

Ar tikrai skraidyti yra saugiau nei važiuoti automobiliu?

Juozas: Žymiai saugiau, išskyrus tada, kai lėktuvas patenka į avariją 😉

Rokas: Žinoma! Nieks neskraido išgėręs ir neskraido kalbėdamas telefonu.

Ar būtų įmanoma pilotuojant lėktuvą ar oro balioną dar ir knygas paskaityti?

Juozas: Kuomet lėktuvo pilotavimas patikimas autopilotui, o pilotai tik prižiūri situaciją ir sistemas, įmanoma paskaityti knygą. Tačiau dažniausiai užsiimama skrydžio dokumentacijos pildymu.

Rokas: Niekaip.

Ar apskritai mėgstate skaityti? Kokias knygas skaitote?

Juozas:  Mėgstu, dažniausiai skaitau su aviacija, technika, investavimu ir ekonomika susijusias knygas. Labai retai grožinę literatūrą.

Rokas: Labai daug skaitau. Elektronines ir audioknygas, kurios man padeda tobulėti kaip žmogui ir kaip profesionaliam pilotui.

Ko palinkėtumėte vaikams ir paaugliams, dažnai žiūrintiems į dangų ir mojuojantiems lėktuvams ir oro balionams?

Juozas: Palinkėčiau patikėti savimi ir patikėti, jog įmanoma viskas.

Rokas: Lėktuvai jūsų, ko gero, nespėja pamatyti, tai dažniau mojuokite oro balionams. Mes jus ir matom, ir girdim, jeigu nesame per aukštai. :)

Ačiū už pokalbį!

 

 

 

Įrašo “Pilotai tobulėja ir skaitydami knygas” komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s