Edgaras Straukas: „Iliustruodamas knygas noriu užkrėsti skaitytoją savo patirtais išgyvenimais“

Edgaras Straukas – perspektyvus grafikos dizaineris, atvirukų bei knygelių vaikams iliustruotojas. Jo piešiniai žavi ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Juk viršelis tikriausiai būna pirmas dalykas, kuris patraukia knygą paimti į rankas? Kūrėjas papasakojo apie knygų iliustravimo ypatybes, kiek kartų skaito knygą prieš ją iliustruodamas ir kokie herojai žavi jaunimą.

straukasKaip prasidėjo Jūsų, kaip knygų iliustruotojo, karjera?

Retrospektyviai žvelgiant, pirmų užuomazgų, kurios išaugo į dabartinį mane maloniai apraizgiusį iliustruotojo karjeros vijoklį, galėčiau rasti vaikystėje. Pradedant stojamuoju piešimo egzaminu į pirmą klasę sustiprintos dailės mokykloje; tęsiant kartais pamokų metu piktnaudžiautu laiku piešiant sąsiuvinio gale ir baigiant netikėtu pasiūlymu po studijų – iliustruoti vaikišką knygutę.

Kokia buvo pati pirma Jūsų iliustruota knyga? Ar prisimenate, kaip vyko darbas su ja?

Tai buvo „Naisių sodo gyventojų rūpestėliai ir džiaugsmeliai“ – Vaidos Kavaliauskaitės istorija apie realaus kaimo fantastinių gyventojų iššūkius ir kasdienybę. Nuslūgus netikėtumo ir suteiktos progos džiaugsmui apsupo mintys – nuo ko gi pradėti. Žinių pilnais kibirais teko semtis tiek iš kitų kūrėjų knygų, tiek ir iš internete plaukiojančių pamokų. Padrąsinančiai nuskambėjo ir gerb. Kęstučio Kasparavičiaus atsakymai į tuomet gluminusius klausimus.

Ar iliustruodamas knygas visas jas perskaitote nuo pradžių iki galo, ar tik ištraukas?

Pirmiausiai perskaitau visą knygą bendrai nuotaikai ir vaizdui susidaryti. Antrą kartą skaitant jau galima pasižymėti kylančias idėjas atskiriems istorijos epizodams, vėliau iš jų atsirenkant labiausiai kūrinį papildančius iliustracijų eskizus. Pradėjus naują projektą visada yra didžiulis noras tiesiog imti ir piešti, bet jį šiek tiek sutramdžius iliustracijos dažniausiai tampriau susisieja tarpusavyje.

Ar buvo kilusi mintis parašyti savo knygą? Gal jau turite ir siužetą?

zuikis

Iš knygos „Kaip zuikis jausmus pažino“

Minčių apie savas istorijas buvo ir tebėra. Su kiekvienu minčių sraigtelius guviau suktis privertusiu perskaitytu ar pamatytu siužetu kyla savitų interpretacijų, kaip galėčiau tai pritaikyti savo pasakojime, kaip galėčiau skaitantįjį užkrėsti tais išgyvenimais, kuriuos patyriau mintyse regėdamas epinę sceną.

Siužeto užuomazgų yra, tačiau jos kol kas labai jautrios dienos šviesai.

Ar turite svajonių knygą, kurią norėtumėte iliustruoti?

Tokios nominacijos dar neturiu. Labiau linkstu prie medijos, kurioje garsiau kalba vaizdai negu žodžiai.

Kaip manote, koks stilius (knygų, aprangos ir pan.) šiuo metu patinka vaikams, jaunimui?

Manau, vis didesnį susidomėjimo pagreitį įgauna superherojų kultas, kylantis iš filmų, serialų ir „Marvel“ bei „DC“ komiksų pasaulio. Tai patvirtinti galėtų tiek dideli ir ilgalaikiai būsimų filmų planai, tiek ir gruodžio pradžioje pirmą kartą Baltijos šalyse vyksiantis „ComicCon“ renginys.

Sekant pasaulio ir vietinius įvykius dažnam norėtųsi turėti antgamtiškų galių, pagelbėjančių atstatyti teisybę ir pusiausvyrą.

vavava

Iš knygos „Kariesas, Ėduonis ir Domo dantukai“

Kaip manote, ar knygų iliustracijos turi atkartoti tai, kas parašyta knygoje, ar papildyti, sužadinti vaizduotę?

Manau, kad daugumoje atvejų iliustracijos turėtų papildyti perskaitytą, mintyse atgimusią situaciją. Kartais galima pavaizduoti net tai, kas įvyko prieš, po ar per pasakojamą momentą, bet, pavyzdžiui, neaprašytą knygoje aplinkos reakciją į veikėjų veiksmus, taip išplečiant ir praturtinant pasaulį, kuriame lankosi knygą skaitančio vaizduotė. Man pačiam dažnai patinka papildyti istoriją šalutiniais, trumpalaikiais veikėjais ar nepaminėtomis, tačiau derančiomis aplinkos detalėmis.

Ar vartydamas kitų dailininkų iliustruotas knygas vertinate jų darbą? Pastebite, ką būtumėte daręs kitaip? Kaip iliustraciją būtų galima patobulinti?

Dažniausiai su džiugesio šypsena įvertinu akis išsiplėsti ir ryškiau švytėti privertusių autorių kūrybą. Žinant, kiek laiko ir pastangų kartais užtrunka suregzti įtraukiančią kompoziciją ar iškrapštyti iš minčių kertelių užsiožiavusią, iš pirmo žvilgsnio paprastą idėją, jaučiu pagarbą kūrėjams.

Taip, žinoma, kyla kitoniškesnių situacijos iliustravimo sprendimų, tačiau kūrybiškai pelningesnė ilgalaikė investicija yra išnagrinėti, kodėl autorius būtent taip išfantazavo situaciją ir ką aš iš to galėčiau pasimokyti aš. O pasimokyti visada yra ko.

Ar iliustracijos gali pagerinti arba sugadinti kūrinį? Kodėl?

Manau, iliustracijos dažniausiai praturtina kūrinį. Retais atvejais yra tekę padėti knygą atgal į lentyną vien dėl neestetiškų piešinių. Priklausomai nuo knyga siekiamo tikslo būna, kad iliustracijos suteikia didumą bendros kūrinio vertės ir tekstas tik papildo detalėmis. Būna ir atvirkščiai, svarbu – balansas.

Jeigu reikėtų iliustruoti ateinančias žiemos šventes, koks tai būtų piešinys?

Tai būtų ramiai džiugi scena, kurią pamačius pasijustumėt truputį laimingesni, tyliau banguojančiomis mintimis ir šiek tiek šiltesne širdimi. Dangus pilnas žvaigždžių ir įsiklausius – girgždantis sniegas. Tokių šventinių dienų pasiilgau labiausiai. Pakaktų, kad būtų bent daug sniego.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s