2019 metų Knygų mugė. Ketvirta niekorimtukų diena.

Dažnai būna liūdna, kai kažkas baigiasi. Tačiau kaip galime liūdėti pasibaigus šių metų knygų mugei, kai jos metu susitikome su tiek daug nuostabių vaikų ir jų tėvelių! 

Ramutė Skučaitė

O vaikai susitiko su tiek mylimų rašytojų! Šiandienos mūsų garbės viešnia buvo Ramutė Skučaitė. Vaikų scenoje vyko poetės eilėraščių vaikams knygos „Pelėda žino!“ pristatymas. Jame dalyvavo ne tik knygos autorė, bet ir pačią knygą iliustravusi jos dukra dailininkė Jūratė bei aktorių trupė „Teatriukas“, kurie vaikus linksmino smagiausiomis dainomis. Vaikai sužinojo, ką žino Pelėda, kaip ji švenčia gimtanaktį (juk pelėdos dieną miega) ir kokias išdaigas eilėraščiuose krečia devynios rainos katės. Poetė, paklausta, kuris knygoje gyvenantis gyvūnas yra jos mėgstamiausias, sakė, jog šiandien – tai devynios katės, tačiau šiaip mylimiausia yra pelėda. O į klausimą, kodėl kuria vaikams, poetė atsakė: „Tiesiog manau, kad vaikams reikia eilėraščių“. Ramutė paskaitė kelis savo eilėraščius, „Teatriuko“ aktoriai juos dainavo, o vaikai klausydami trepsėjo, dainavo kartu ir piešė mėnesienos arbatą, kurią Ramutės eilėraščiuose geria piešti žmogiukai. Vėliau Ramutė mūsų stende raitė autografus.

Tinklaraštininkės mūsų orgnizuotojo diskusijoje

Šiandien organizavome ne tik susitikimus ir dirbtuves, bet ir diskusijas! Diskusijoje „Tinklaraščiai apie knygas. Kaip tapti nuomonės formuotoju?“ dalyvavo tinklaraščių „Knygų dama“, „Perskaičiau“, „Fantastiškų(-os) knygų žiurkės“, „KittyWriter“ autorės. Diskusiją moderavo Benas Bėrantas. Salė buvo pilna norėjusių pažinti tinklaraštininkų veiklą iš arčiau. Diskusijos pabaigoje supratome, kad ji tikrai buvo reikalinga ir naudinga, nes sukėlė dar daugiau diskusijų!

Diskusijos „Skaityti apie gamtą ir iš tiesų būti joje – kuo tai skiriasi?“ dalyviai

Dar viena diskusija šiandien laukė mūsų ir Jūsų. Diskusijoje „Skaityti apie gamtą ir iš tiesų būti joje – kuo tai skiriasi?“ dalyvavo labai smagūs vyrai – gamtos fotografas Marius Čepulis, gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius ir geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas (į Knygų mugę atvykęs net iš Mosėdžio!). Visą nuotaikingą ir naudingą pokalbį moderavo fotografas Tomas Tumolovičius.

Mažieji skaitytojai susitiko ir su kitais mūsų autoriais, jų diena vėl buvo pilna dirbtuvėlių, piešinių, juoko ir knygų. O dabar linksmieji niekorimtukai su jums sako „iki“ ir linki nuostabių kelionių istorijų pasaulyje – susitikime jų aptarti kitoje Vilniaus knygų mugėje (arba visur, kur sutiksite mus)!

 

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Nuotraukos Linos Lukšaitės

2019 metų Knygų mugė. Trečia niekorimtukų diena.

Trečioji mugės diena vėl buvo pilna nekasdienių susitikimų ir linksmų dirbtuvėlių vaikams ir jų tėveliams. Mugėje ir mūsų stenduose viešėjo neįtikėtina daugybė knyginėtojų. Tačiau mūsų stenduose visi tilpo, buvo šiltai sutikti ir gražiai išlydėti! Vaikai turėjo progą pasimatyti su daugeliu mylimų jų autorių.

Kęstutis Kasparavičius ir gerbėjai su dovanomis.

Mažyliai susitiko su „Klampynių kronikų“ autore Neringa Vaitkute, taip pat ir su Šarūne Baltrušaitiene, parašiusia mieląją „Kaip zuikis jausmus pažino“ knygelę. Vėl gerbėjus piešiniais ir pokalbiais džiugino mūsų mieloji Sigutė Ach bei autografų negailėjo Selemonas Paltanavičius, Kęstutis Kasparavičius, Virgis Šidlauskas, Marius Čepulis. Tuo tarpu Asta Gricė, „Bebriuko Beno“ autorė, surengė vaikams smagias dirbtuves – kartu jie gamino varliškus durų rankenų pakabukus. O Benas Bėrantas ir Vilija Kvieskaitė, „Riešutorto“ bei „Baubaimės“ autoriai, ne tik dalino autografus, bet ir gamino su vaikais spalvotus pelėdžiukus, į kuriuos dėjo elektrines žvakutes, kad naktį pelėdžiukai jaukiai šviestų ir vaikytų vaikų baubaimes.

Virgis Šidlauskas

Prie Jolitos Zykutės šiandien prisijungė knygos „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ dailininkė Raimonda Nabažienė, kartu jos su vaikais kalbėjosi apie laimę ir grožį. Eidvilė Viktorija Buožytė ir šiandien kartu su kibiru Čarliu ir vaikais meistravo knygų skirtukus – pelytes. Diena buvo ilga ir kupina įspūdžių bei naujų draugų – tiek tikrų, tiek įsivaizduojamų, knygelėse sutiktų. Niekorimtukai skleidė skaitymo džiugesį ir saujomis visiems dalino šypsenas. Bet šypsenų maišas dar pilnas, užteks ir rytojui! Ryt juk paskutinė mugės diena – ak, kaip greitai bėga laikas, kai linksmai jį leidi – tad išsišiepę visus pasitiksime ir išlydėsime iki kitų metų!

 

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Nuotraukos Linos Lukšaitės

2019 metų Knygų mugė. Antra niekorimtukų diena.

Nuo pat ryto mūsų stende stovėjo molbertas su dideliu popieriaus lapu, ant kurio visi, kas norėjo, galėjo parašyti, kas jiems yra knyga. Gavome nuostabių atsakymų – nuo visai lakoniškų iki filosofinių: knyga – tai savęs atradimas, portalas į kitą dimensiją, terapija, nuotykis, mokytoja, geriausia draugė, meilė!
Šiandien vaikai bendravo su gamtos fotografu bei knygos apie gyvūnus „Visa tiesa apie gyvūnus“ autoriumi Mariumi Čepuliu, su mažaisiais skaitytojais susitiko ir Selemonas Paltanavičius, Kęstutis Kasparavičius bei Virgis Šidlauskas. Rašytojus aplankė ir autografus gavo daugybė gerbėjų – nuo pačių mažiausiųjų iki visai didelių. Jolita Zykutė ir šiandien vykdė kūrybinę provokaciją „Gražiausios karalaitės pasaulyje rinkimai. Ką renkiesi Tu?“. Didžioji dauguma norėjo būti laimingiausiais, o ne gražiausiais.

Marius Čepulis

O su Eidvile Viktorija Buožyte, „Kibiro Čarlio ir pelės Pupelės“ autore, vaikai dirbtuvėlėse meistravo žavingus peliukus – knygų skirtukus. Mediniai skalbinių segtukai su truputėliu fantazijos greitai tampa ūsuotais ir uodeguotais draugais!

Neringa Vaitkutė

Rašytoja Neringa Vaitkutė šiandien šventė savo gimtadienį! Ją sveikino ir visi niekorimtukai, ir gerbėjai, ir kiti rašytojai.

Viešnios iš Slovėnijos (kairėje Zarja Menart, dešinėje Ida Mlakar) kartu su vertėja Gabija Kiaušaite (per vidurį).

Iš Slovėnijos į mugę savo knygos „Burtai Šmurtai“ pristatyti atvyko autorė Ida Mlakar kartu su iliustruotoja Zarja Menart. Knygos pristatymas vyko Vaikų scenoje, jo metu vaikai sužinojo, kad Ida dirba bibliotekoje Liublianoje, kad gerti ji labiausiai mėgsta kitų pagamintą arbatą, pvz. savo vyro arba sūnaus, ir kad kaktusai pas ją nemėgsta augti, o kai po darbų lieka laisvo laiko, ji ima ir parašo pasaką. Rašytoja vaikams papasakojo apie savo knygą, atsakė į jų klausimus, o tada ant scenos buvo pakviesti vaikai, kurie siūlė įvairius burtus šmurtus blogos nuotaikos taisymui, o iliustruotoja Zarja juos nupiešė.

Šarūnė Baltrušaitienė ir Sigutė Ach

Penktadienio dieną Knygų mugėje užbaigėme su Šarūnės Baltrušaitienės organizuojamomis emocijų pažinimo dirbtuvėmis, Sigutės Ach dovanojamais piešiniais gerbėjams ir Violetos Palčinskaitės dalinamais autografais ant naujai išleistos jos knygos „Stebuklinga Mocarto fleita“.

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Nuotraukos Linos Lukšaitės

2019 metų Knygų mugė. Pirma niekorimtukų diena.

Nuo pat ryto mūsų stenduose būriavosi mažieji skaitytojai. Jie buvo ypač savarankiški – knygas rinkosi patys, o išsirinkę iš kuprinių traukė pinigines ir jas įsigijo. Ne mažiau knygutėmis domėjosi ir jų tėveliai. Pavartę ir įsigiję knygas daugelis dar taip pat būriavosi aplink lentynose išrikiuotus dailiuosius puodelius, užrašų knygutes bei drobinius maišelius. Smagieji niekorimtukai visiems padėjo, konsultavo ir patarė, kurią knygą šiais metais parsinešti iš Knygų mugės bei iš kurio puodelio arbata bus skaniausia.

Pirmieji su gerbėjais susitiko ir šiltai bendravo Sigutė Ach bei Kęstutis Kasparavičius. Kęstutis dalino autografus, atsakė į visus klausimus ir fotografavosi su vaikais. Jį aplankė bei mylimam autoriui dovanų atnešė tikriausiai didžiausia jo gerbėja – juk Kęstutį ji aplanko kiekvienais metais! Sigutė, tuo tarpu, kalbėdama su savo gerbėjais piešė jiems asmeninius piešinius! Vaikai išėjo nešini savo angelais, lūšimis, vilkais, delfinais, liūtais, meškinais, drambliukais ir kitais mielais draugais.

Vėliau mūsų stende pasirodė Jolita Zykutė, knygos „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ autorė, kuri vaikams surengė piešimo dirbtuves. Vaikai piešė laimingiausias bei gražiausias karalaites ir aiškinosi, kuo jos skiriasi. Dvi sesutės, paklaustos, ar norėtų būti gražiausiomis, ar laimingiausiomis, sakė „Laimingiausiomis, mes ir taip jau gražios!“, taip be galo pradžiugindamos Jolitą. Autorės padedami vaikai ir nevaikai piešė ne tik karalaites, bet ir karališkas karūnas.

Susitikę vienas kitam ranką spaudė rašytojai Virgis Šidlauskas ir Benas Bėrantas. Po to Virgis, parašęs knygas „Ugnikalniukas ieško draugų“, „Ulfas ir stebuklinga barzda“ bei „Slaptoji Kornelijaus van Drebelio misija“, su vaikais bendravo savo kūrybinėse Ugnikalniuko dirbtuvėse. Iš vienkartinių puodelių gimė ir netrukus vienas šalia kito rikiavosi Ugnikalniai ir Ugnikalnės. Tikime, kad Ugnikalniukui dabar tikrai nepritrūks draugų!

Taip prabėgo pirmoji Knygų mugės diena! Labai džiaugiamės, kad visose salėse bei koridoriuose mirgėjo raudonieji, linksmosiomis karvytėmis puošti niekorimtiški maišeliai. Jie buvo pilni įkvepiančių, ilgam įsimenančių ir skatinančių dalintis skaitymo džiaugsmu knygų.

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Pasakoja rašytojai ir dailininkai.

Pasibaigus vienai Knygų mugei rašytojai, dailininkai, iliustruotojai, leidėjai jau pradeda laukti kitos. Kodėl? Dėl atmosferos, nuotykių, susitikimų ir, žinoma, knygų. O kuo ši knygų šventė yra ypatinga vaikams, suaugusiems ir visiems skaitantiems bei norintiems pradėti skaityti? Į šį klausimą atsakė mylimi knygų rašytojai ir dailininkai.

Sigutė Ach
Knygų mugėje apsilankyti verta, nes tai unikaliausia mugė Lietuvoje, turinti ypatingą atmosferą.
Užsukti į leidyklos „Nieko rimto“ stendus verta, nes tai Nieko Rimto pasaulis, kuris kasmet keturias dienas švenčia savo buvimą ir labai kviečia švęsti drauge.

 

 

Selemonas Paltanavičius
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Nes ten šviesa, ten knygos, o pati susitikimo su jomis šventė laukta nuo pat pernykštės mugės.
Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Čia labai jauku, čia knygos vaikams, čia pasijunti jaunas, o gal ir mažas. Bet mažas – su knygomis, tarp knygų.

 

Violeta Palčinskaitė
Knygų mugė – vienas pačių įdomiausių, pačių reikšmingiausių ir pačių linksmiausių renginių metuose. Bent jau man – tikrai taip.
„Nieko rimto“ stendas yra skirtas VAIKŲ KNYGOMS! Tai kas gali būti rimčiau už „Nieko rimto“?

 

Neringa Vaitkutė
Knygų mugėje verta apsilankyti, nes galima rasti knygų kiekvienam: vaikams, suaugusiems, rimtų, linksmų, istorijų, detektyvų, pasakų, spalvinimo knygelių ir enciklopedijų. Ko gero, net patys išrankiausi sugebės pamatyti ką nors mielo širdžiai ir tinkamo (perskaičius) iškilmingai pasistatyti į lentyną. Kas gali būti geriau nei knygų garbei skirti susitikimai su autoriais, muzika, daugybė įdomių pokalbių ir renginių? Kas gali būti geriau nei savaitgalis skirtas knygoms?
Prisipažinsiu, esu nuodėminga. Kaskart atvykstu į Knygų mugę valanda anksčiau nei reikia, tiesiu taikymu traukiu į „Nieko rimto“ stendą ir su malonumu išnaršau lentynas. Man patinka knygos (perku jas vaikams, neištvėrusi pradedu skaityti net neišėjusi iš Knygų mugės erdvių ir niekada nenusiviliu pasirinkimu). Kimbu prie vadybininkų, klausinėju, prašau rekomendacijų. Niekorimtukai tokie mieli. Jie šypsosi man dabar, šypsojosi ir patį pirmą kartą, kai manęs nepažinojo. O juk malonu kartu su knyga gauti ir plačią šypseną desertui. Būtinai užsukite, aš ten taip pat šypsosiuosi!

Benas Bėrantas
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Pasakysiu atvirkščiai. Ką praleistumėt neatėję į Vilniaus knygų mugę? Intriguojančius naujų knygų pristatymus, smagias kūrybines dirbtuves, linksmus koncertus, pašnekesius su draugiškai nusiteikusiais rašytojais, dailininkais ir leidyklų darbuotojais, kitų skaitytojų šypsenas. Tai tas pats, kas nepasirodyti geriausio draugo jubiliejuje – šiemet ir tiesiogine prasme, nes mugė švenčia dvidešimtąjį gimtadienį.

Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Vilniaus knygų mugė ne veltui kasmet mirga nuo raudonų maišelių su sparnuotomis karvytėmis. „Nieko rimto“, ko gero, leidžia vaikų mėgstamiausias knygas. Čia kiekvienas darbuotojas šypsosi iki ausų ir yra perskaitęs jei ne visas, tai didžiąją dalį išleistų knygų, todėl neapsisprendę tikrai gaus geriausią patarimą. Bet turbūt smagiausia, kad „Nieko rimto“ stende šurmuliuoja daugybė kūrybinių dirbtuvėlių. Be kitų pamėgtų autorių čia galėsit sutikti ir mane, Beną Bėrantą, bei Viliją Kvieskaitę, paveikslėlių knygų „Riešutortas“ ir „Baubaimė“ kūrėjus. Labai jūsų lauksim!

Vilija Kvieskaitė
Į Knygų mugę reikia ateiti, nes tai bene vienintelė proga metuose vienoje vietoje sutikti savo mėgstamiausias knygas, rašytojus ir dailininkus. Ir dar kiek naujų galima atrasti! Ši mugė man asocijuojasi su susitikimais, atradimais ir įkvėpimais.
Leidyklos „Nieko rimto“ stende verta apsilankyti, nes ten visada tvyro gera nuotaika, smagus šurmulys ir niekada nebūna nuobodu!

Virgis Šidlauskas
Jei myli knygas – tiesiog turi ten būti. Nes geresnės progos būti savo mėgstamų knygų, atgijusių jų personažų ir rašytojų apsupty paprasčiausiai nerasi. Tik nepamiršk tą savaitgalį pasirodyti ir namuose, kitaip tėvai labai sunerims.
Verta, nes niekorimtukai ne tik šiltai su jumis pabendraus, papasakos apie naujas knygas, patars, ką išsirinkti skaityti, bet ir galėsite susitikti su rašytojais, sudalyvauti daugybėje įdomiausių dirbtuvėlių ir parsinešti namo ne tik dar daugiau knygų ir džiaugsmo, bet ir savo rankomis pagamintų suvenyrų.

 

Jolita Zykutė
Knygų mugė – tai nuotykis, kuris kiekvieną kartą kitoks. Asmeninės rekomendacijos, kai žmogus pats skaitė knygą ir gali pasakyti savo nuomonę, man pačios vertingiausios. Praeitais metais stebėdama, kaip „Nieko rimto“ stendo darbuotojai pristatinėjo knygas susidomėjusiems lankytojams ir aiškino, kuo viena skiriasi nuo kitos, buvau sužavėta. Šiemet vėl noriu išgirsti, ką patars tie, kurie perskaito viską, ką leidžia leidykla.

Šarūnė Baltrušaitienė
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Nes jei Tu myli knygas, tai tiesiog privalai čia būti!
Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Nes čia geriausia vieta sušildyti savo sielą, net jei tu ir ne vaikas.

Asta Gricė
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Tarptautinė Vilniaus knygų mugė – šventė, kurios mažas ir suaugęs skaitytojas laukia metus, kad ir vėl džiaugtųsi naujais autorių kūriniais, maloniais susitikimais, netikėtais atradimais, surastų atsakymus į rūpimus klausimus.
Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Čia šauniai praleisi laiką: pavartysi naujausius leidinius, patenkinsi smalsumą, pabendrausi su mylimais rašytojais ir dailininkais, sulauksi asmeninių autorių palinkėjimų, padirbėsi kūrybos dirbtuvėse. Tik apsilankęs čia sužinosi, kaip įveikti baimes, kurioje šalyje ledai noksta ant medžių, ar pavyks slaptoji „Kornelijaus van Drebelio“ misija, kodėl karalaitė pabėgo iš grožio konkurso, kaip bebriukas Benas suprato, kad būtina mokėti skaičiuoti ir kokie magiški nuotykiai nutiko Mažosiose Klampynėse.

Rašytoja Jolita Zykutė: „Knygų mugė – tai nuotykis, kuris kiekvieną kartą kitoks“

Rašytojams Knygų mugė dažnai panaši į Kalėdas – jos proga sugrįžtama į Lietuvą iš tolimų kraštų. Viena tokių rašytojų, kuri jau antrus metus sugrįžta į Lietuvą Knygų mugės proga, yra Jolita Zykutė.

Pernai pasirodžiusi jos knyga „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ suaugusiesiems suteikė progą su vaikais pakalbėti apie grožio ir gerumo sampratas. Kaip pasikeitė Jolitos Zykutės gyvenimas pasirodžius jos knygai? Ką rašytoja patartų žmogui, kuris vis dar svarsto, ar apsilankyti Knygų mugėje? Kaip žmones skatinti pamėgti knygas? Visi atsakymai į šiuos ir daugiau klausimų – šiame interviu.

Kokiomis nuotaikomis sutikote šiuos metus? Ką sau arba kitiems pasižadėjote įvykdyti šiais metais?

Marketingo ir verslo specialistas Chrisas Broganas pataria surasti tris žodžius, nubrėžiančius gyvenimo kryptį metams į priekį, ir kasdien juos paskaityti ar apgalvoti. Tik tris žodžius. Kiekvienas jų – koncentruotas priminimas, ko tu nori. Jis tai praktikuoja dvylika metų, aš – antrus metus. Šiemet mano žodžiai: Rašyti. Išgryninti. Džiaugtis. Rašyti ir džiaugtis – ko gero, aiškūs ir be paaiškinimo. Išgryninti – tai reiškia atsisakyti daiktų, kurių nereikia. Visąlaik prijaučiau minimalistinio  gyvenimo, nešvaistymo idėjoms, bet dabar labai kryptingai mažinu daiktų namuose kiekį. Gyventi teturint 100 daiktų nėra mano tikslas, bet, patikėkite, kaip gera tvarkyti namus, kai juose tik tai, ko tikrai reikia. Turint mažiau daiktų atsiranda daugiau vietos gyvenimui.

Šiuo metu daugiausiai laiko praleidžiate užsienyje. Ar domitės Lietuvos literatūriniu ir kultūriniu gyvenimu? Ar jie labai skiriasi palyginus su Hamburgo?

Hamburge gyvena daugiau nei 1,8 milijono žmonių, tad patys galite įsivaizduoti kultūrinio gyvenimo aktyvumą.

Mandagu būtų pasakyti „taip, domiuosi ir aktyviai seku“, bet prisipažinsiu – labai sąmoningai riboju bet kokios ateinančios išorinės informacijos kiekį, nes tai blaško. Laikas, kai aktyviai stebėjau ir dalyvavau, pasibaigė. Kartais važiuodama metro apsidairau ir matau, jog esu vienintelė, kuri žiūri ne į išmanųjį telefoną, o pro langą. Tada galiu galvoti, svajoti ar mąstyti apie rašomos knygos siužetą. Beje, televizoriaus neturiu dvidešimt metų ir nei gyvendama Lietuvoje, nei dabar nepajutau, kad kažką gyvenime būčiau praradusi ar pražiopsojusi. Tikrai svarbūs dalykai ateina kitais būdais – kad ir per pokalbius su aplinkiniais.

Man svarbiausia kultūrinio gyvenimo vieta – biblioteka, ir netgi ne grožinės, o dalykinės literatūros skyrius. Čia koncentruojasi naujausia ir kokybiška informacija apie įvairias gyvenimo sritis – psichologiją, pokyčius pasaulyje ar vaikų auklėjimą. Mane tai žavi ir įkvepia labiau nei koks grožinis kūrinys.

Pernai Knygų mugėje debiutavote kaip rašytoja. Šiemet atvyksite vėl. Kuo Knygų mugė skiriasi, kai buvote tik lankytoja, o dabar – jau ir rašytoja?

Po praeitų metų, kai mugėje pabuvau ne kaip bėganti lankytoja, o kaip dalyvė, turėjau progą dėmesingiau

stebėti suaugusius ir vaikus, paklausyti pokalbių nuotrupų. Fantazuojanti mano dalis sukūrė „Idealios Knygų mugės koncepciją“, o praktiškoji mano pusė sudarė veiksmų sąrašą „Ką daryti lankytojams, ateinantiems su vaikais, kad apsilankymas Knygų mugėje būtų malonesnis nei pernai?“. Svarbiausias dalykas – gerbiamieji suaugusieji, ateikite į mugę ankstėliau ir neskubėkite bei neverskite skubėti vaikų, nes jie dėl to tampa suirzę, o tada nuotaika pabjūra ir jums.

Kooperuokitės su kitais, turinčiais vaikų (draugai, kaimynai ar vaiko darželio draugo tėvai), ir eikite į mugę kartu. Tada viena mama galės apibėgti „suaugusiojo tempu“ stendus, kurie ją domina, kol kita prižiūrės vaikus, dalyvaujančius kūrybinėse dirbtuvėse ar vartančius knygas.

Ideali Knygų mugė pagal Jolitą būtų penkis kartus didesnė ir pora dienų ilgesnė. Tai būtų naujoviškas dabartinės mugės ir šiuolaikinės bibliotekos derinys, kur stovėtų daug minkštasuolių ar net sofučių prigulti ir pavartyti knygą. Padidėjus teritorijai sumažėtų spūstys, veiksmo tempas sulėtėtų, tarp lankytojų padaugėtų pokalbių ir bendravimo. Leidyklų darbuotojai galėtų neskubėdami išsamiau pasakoti apie visas turimas knygas. Juk jei kas nors tau įdomiai papasakoja apie knygą, tas pasakojimas uždega labiau nei knygos reklama ar garsi autoriaus pavardė. Norintys lankytojai gautų po krepšį su ratukais, į kurį krautų pirktas knygas, nes nešioti krepšius su knygom – varginantis dalykas. Juk jos sunkios… Šitas manosios fantazijos punktas gan realiai įgyvendinamas, ar ne?

Kas pasikeitė Jūsų gyvenime, kai pasirodė Jūsų knyga? Ko gyvenime padaugėjo, o galbūt ir sumažėjo?

Gražiausias dalykas yra mano tada dar penkiamečio sūnaus reakcija. Hamburge ėjome su jo darželio draugais pro biblioteką. Staiga jis pasisuko į juos ir tarė tai, kas išvertus pažodžiui reikštų: „Mano mama kieta. Ji daro knygas“. Po pusmečio sūnus pasakė kitam darželinukui: „Mano mama nėra kvaila. Ji parašė knygą“.

Tokia nuoširdi iki pačios vaiko širdies gelmės reakcija man buvo Nobelio ir Pulitzerio premija kartu. Nesitikėjau, kad tie kiek naivūs ir juokingi sūnaus žodžiai bus subjektyviai man svarbiausias mano kaip rašytojos pripažinimas. Neįtikėtinas jausmas, kai supranti, jog viskas – tavo ambicijos nuramintos. Visi ordinai sukabinti. Viduje atsiranda specifinė tyla ir iš tos būsenos vėl gali rašyti toliau, žinodama, kad viskas bus gerai. Nes viskas dabar tik ir prasideda. Taigi, knyga pasirodė, gyvenimas eina toliau, o aš rašau. Parašiau antrą istoriją apie karalaitės nuotykius ir kartais pagalvoju, o ką karalaitė ir jos draugai darys toliau?

Ką patartumėte žmogui, kuris dvejoja, ar apsilankyti Knygų mugėje?

Knygų mugė – tai nuotykis, kuris kiekvieną kartą kitoks.

Kaip manote, ką reikėtų padaryti, kad knygos taptų madingu laisvalaikio praleidimo būdu?

Būti madingu – pavojinga, nes tai praeinantis dalykas. Verčiau pažiūrėkime giliau, kuo knygos naudingos. Visų pirma, prisiminkite psichologų tyrimus, kad geriausias būdas pailsėti – knygų skaitymas. Kai skaitai, smegenys dirba visai kitaip. Jei daryčiau reklaminę knygų skaitymo kampaniją, visur iškabinčiau plakatus su užrašais „Skaitykite! Taip pailsėsite ir gyvensite kokybiškiau!“.

Rašau (ir, tikiuosi, šiemet pagaliau pabaigsiu) romaną suaugusiems. Kai vienam bičiuliui papasakojau, apie ką bus knyga, jis atrodė kiek nusivylęs manimi: „Fantastinis romanas? Tikėjausi iš tavęs ko nors intelektualesnio.“ O aš nenoriu rašyti intelektualių knygų, noriu kvapą gniaužiančios pramogos ant popieriaus. Kad po darbo parėjęs žmogus vietoje to, kad įsijungtų televizorių, verčiau atsisėstų ir skaitytų.

Vaikų turintiems priminsiu kitą mokslininkų nustatytą faktą – knygų lentynos ilgis vaikystėje proporcingas sėkmingiems vaiko mokslams vėliau. Tačiau nustatyta ir tai, kad jeigu tėvai neskaito, neskaitys ir vaikai. Taigi, skaitykite dėl savo vaikų ir savo pačių gerovės. Arba pamirškite mano išvardintus psichologų atradimus ir skaitykite tiesiog dėl malonumo.

Ačiū už pokalbį!

Kalbėjosi Vaiva Rutkauskaitė