Kaip atsirado „Aplink žemę per 80 dienų“

Vieną dieną tuomet jau žymus rašytojas Žiulis Vernas (Jules Verne) sėdėjo kavinėje ir skaitė žurnalą „Siècle“ („Amžius“).  Jo dėmesį patraukė žinutė, kad žmogus galėtų apkeliauti Žemės rutulį per 80 dienų. Ši idėja, kaip ir daugelis panašių pranešimų apie XIX a. mokslo pasiekimus, ilgam įstrigo Verno smegenų vingiuose ir buvo panaudota 1872 m. rašant knygą apie anglų džentelmeną Filiją Fogą, kuris, susilažinęs su „Reformų klubo“ nariais, leidosi į kupiną pavojų kelionę aplink pasaulį.

Félix_Nadar_1820-1910_portraits_Jules_Verne_(restoration)Tokia kelionė pasidarė įmanoma, kai 1869 m. ėmė veikti Šiaurės Amerikos žemyną skersai kertantis geležinkelis, tais pat metais atidarytas Sueco kanalas, beveik 9000 kilometrų sutrumpinęs kelią iš Londono į Indiją, o 1870 m. atskiri Indijos geležinkelio ruožai buvo sujungti į vieną juostą.

Filijas Fogas sužinojo apie šias galimybes iš to meto laikraščių, todėl buvo tikras, kad tokia kelionė yra įmanoma, ir visiškai ramiai sukirto rankomis su klubo nariais nė nemanydamas, kad rizikuoja prarasti visą savo turtą. Tuo buvo įsitikinęs ir Žiulis Vernas, nes dar iki pasirodant knygai pasaulį keturis kartus apkeliavo Žoržas Frencis Treinas (George Francis Train), o viena jo kelionė 1870 m. truko būtent 80 dienų. Kiek vėliau Treinas pareiškė: „Vernas nugvelbė mano šlovę. Aš esu Filijas Fogas.“

Ne tik Treino kelionė paskatino Verną parašyti knygą „Aplink Žemę per 80 dienų“. Nors jis rašė apie egzotiškas vietas, bet pats keliavo mažai, daugiausia nuosava jachta plaukiojo po Viduržemio jūrą. Jo vienintelė kelionė oro balionu truko vos 25 minutes. Tiesa, vienas Verno biografas mini faktą, kad būdamas 11 metų Žiulis bandė parsisamdyti į laivą ir sprukti į Indiją parvežti savo pusseserei koralų vėrinio, tačiau tėvas laiku sučiupo berniuką artimiausiame uoste ir privertė prisiekti, jog ateityje jis keliaus tik savo vaizduotėje.

dramblys aplink žemę

Tačiau apie tuos kraštus, jų istoriją, geografiją, apie pačius įvairiausius mokslo atradimus ir išradimus Vernas žinojo labai daug. Jis atidžiai sekė mokslo ir politikos naujienas, skaitė knygas, laikraščių ir žurnalų straipsnius, kuriuos rašė keliautojai. Visus tuose tekstuose rastus faktus ir įdomius nutikimus registruodavo specialioje kartotekoje, kurios stalčiukuose buvo šimtai kortelių su užrašais.

Ši kartoteka (ir matematinius skaičiavimus pagelbėjęs daryti brolis matematikas) padėjo Vernui rašyti mokslo fantastinius ir realistinius romanus apie keliautojus jūromis ir neištyrinėtomis žemėmis, apie skrydžius į mėnulį ir keliones po žeme, apie drąsius ir ryžtingus kovotojus už tautų laisvę, apie mokslui pasiaukojusius išradėjus ir paslapčių gaubiamas vietoves. Rašytojas gimė 1828 m., o jo brandos laikotarpis sutapo su audringu technikos vystymusi XIX a. antroje pusėje. Mūsų akimis žiūrint, tuometiniai traukiniai ir garlaiviai judėjo dar ganėtinai lėtai, o tų laikų supratimu, jie skriejo it paukščiai. Lėktuvų, kosminių laivų dar nebuvo, bet žmonės norą atsiplėšti nuo žemės įgyvendino skraidydami oro balionais.

naujien_aplinkVerno svajonės peržengė to meto išradimų ribas, išpranašavo naujus technikos pasiekimus, kuriuos vėliau realizavo jau XX a. išradėjai ir mokslininkai. Jis rašė apie televiziją ir telefoną (beje, „kalbamieji vamzdžiai“ minimi ir šioje knygoje), apie povandeninius ir kosminius laivus, apie Žemės istoriją ir už orą sunkesnius skraidančius aparatus. Povandeninių laivų išradėjas Saimonas Leikas (Simon Lake) sakė, kad jo darbus paskatino romanas „20 000 mylių po vandeniu“. Aviacijos pionierius Albertas Santosas-Diumontas (Alberto Santos-Dumont) vadino Verną savo mylimiausiu autoriumi, kurio pasakojimai apie skraidančius aparatus paskatino jį susidomėti aviacija, o romanas „Robūras užkariautojas“ – išrasti malūnsparnį.

Kosminių raketų išradėjai Konstantinas Ciolkovskis, Robertas Godardas (Robert Goddard) ir Hermanas Obertas (Hermann Oberth) rėmėsi Verno romanu „Iš Žemės į mėnulį“, o ašigalių tyrinėtojas Richardas E. Berdas (Richard E. Byrd) – romanu „Kapitono Hateraso kelionės ir nuotykiai“. Knygos „matijas Šandoras“ ir „Kelionė į Žemės centrą“ lėmė tai, kad Eduardas Alfredas martelis (Édouard-Alfred martel) ir Norbertas Kasterė (Norbert Casteret) tapo speleologais (urvų tyrinėtojais).  Verno kūriniais žavėjosi ir norvegas Šiaurės tyrėjas Fritjofas Nansenas (Fridtjof  Nansen), ir pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas.

1872 m. romanas „Aplink Žemę per 80 dienų“ buvo dalimis išspausdintas žurnale, tad nemažai skaitytojų patikėjo, jog tokia kelionė iš tiesų įvyko, juolab kad paskutinė kūrinio dalis pasirodė 1872 m. gruodžio 21 d., t. y. tą dieną, kai Fogas turėjo pasirodyti „Reformų klube“ ir laimėti arba pralaimėti lažybas. Kelios geležinkelių ir laivų kompanijos įkalbėjo Verną kuo skubiau išleisti romaną atskira knyga.

_DSC0621.JPG1873 m. į anglų kalbą išverstas romanas sukėlė dar didesnį susidomėjimą (nepamirškime, kad Vernas buvo prancūzas, o Fogas – anglas). Ne vienas to meto keliautojas troško pakartoti Filijo Fogo kelionę. Tobulėjant susisiekimo priemonėms kelionės laikas ėmė trumpėti. Žurnalistės Nelės Blai (Nellie Bly) kelionė Fogo pėdomis 1889 m. truko 72 dienas, teatro kritiko Džeimso Viliso Seiro (James Willis Sayre) 1903 m. – 54 su puse dienos. Atsiradus lėktuvams nauji keliautojai stengdavosi nesinaudoti jais ir pakartoti Fogo kelionę vien traukiniais ir laivais, tačiau ir šie smarkiai sutrumpino kelionę.

Tačiau kad ir kokiu būdu keliautų, kiekvienas Fogo sekėjas susidurtų su tuo, kas kaip tik ir paskatino Žiulį Verną imtis romano – nedidelė, bet itin svarbi smulkmena, telpanti į keturias paros minutes. Perskaitykite „Aplink Žemę per 80 dienų“ ir suprasite, kad patarlė, jog mažas akmuo didelį vežimą nuverčia, yra visiškai teisinga.

Tikslumą mėgstantis rašytojo protas tuojau pat padiktavo jam ir dar vieną galimybę – keliaudamas atitinkamai į rytus arba vakarus toks keliautojas galėtų laimėti arba prarasti vieną parą.

Vita Mozūraitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s