Dažnai girdime, kad vaikai – tai pati kūrybiškiausia visuomenės dalis, tačiau jiems augant blėsta ir kūrybinis polėkis, jį užgožia daugybė taisyklių ir normų. Iš tiesų, įvairios kūrybos formos, meniniai darbeliai yra pažįstami bene visiems vaikams. Siekiant, kad augdamas vaikas ne tik neprarastų susidomėjimo menu, bet ir lavintų savo skonį bei ugdytų supratimą, iškyla klausimas, kaip tai padaryti. Į šį ir kitus klausimus atsako bei savo patarimais dalinasi žinomas vaikų literatūros rašytojas ir dailininkas Kęstutis Kasparavičius.
Kaip manote, nuo ko priklauso vaiko meniniai gebėjimai? Tai įgimtas talentas ar aplinkoje laiku suteikta galimybė kurti ir eksperimentuoti?
Vaiko meninius gebėjimus lemia tiek įgimtas talentas, tiek ir ugdymas bei aplinka. Man pačiam, kaip vaikų literatūros autoriui ir iliustratoriui, tenka dažnai lankytis įvairiose Lietuvos mokyklose, bibliotekose, tad galiu pastebėti, kad meninio lavinimo lygis skirtingose ugdymo įstaigose labai skiriasi – kartais žiūriu ir džiaugiuosi, o kartais apima liūdesys. Vaikų literatūra, kaip meno forma, yra bene pagrindinė priemonė, kurią pasitelkiant lavinama vaiko vaizduotė, pasaulėžiūra ir meninis skonis – juk didžioji dalis knygų vaikams, ypač jaunesniems, yra gausiai ir kokybiškai iliustruotos. Taip pat džiugina ir išleidžiamos naujos, įdomiai vaikams apie populiarųjį meną pasakojančios knygos, tokios kaip „Nieko rimto“ išleista meno enciklopedija su užduotimis „Nerk į meną“. Visgi vaikų meninio ugdymo kokybę labai lemia ir žmonių, dirbančių su vaikais, kompetencijos ir entuziazmas.
Kaip išsaugoti santykį su savo vidiniu kuriančiu vaiku, net ir suaugus?
Visų pirma, reikia noro tą santykį išsaugoti. Visi vaikai, lankydami švietimo įstaigas, daugiau ar mažiau susiduria su meninio ugdymo užsiėmimais – tiek darželyje, tiek mokykloje. Augant ir bręstant mūsų niekas nebeverčia domėtis menu, nebelieka ir privalomų užsiėmimų, todėl tik nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis skirs tam laiko ir energijos bei domėsis papildomai. Jeigu tik yra noras – ryšį su vidiniu vaiku ir kūrybinį polėkį išlaikyti visai nesunku – gali padėti begalė priemonių, tokių kaip kūrybiniai užsiėmimai, dirbtuvėlės suaugusiems, vaikų literatūra, kitos knygos ir enciklopedijos. Visi žmonės yra kūrėjai, ne tik tie, kurių profesijos yra tiesiogiai susiję su menu. Kūrybiškumas reikalingas mums visiems ir kasdien – tik jo dėka galime surasti nestandartinius sprendimus, veikti su polėkiu, o ne iš inercijos. Todėl ir meninio lavinimo tikslas nėra iš kiekvieno žmogaus išugdyti profesionalų menininką. Kūryba, jei tik skirsime jai laiko, gali tapti prasmingu ir atpalaiduojančiu hobiu tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Kodėl svarbu lavinti vaiko skonį įvairių rūšių menui? Kokias priemones tam pasitelkti?
Vaiko skonį įvairiam menui lavinti yra reikalinga, nes tas menas nėra toks jau paprastas ir savaime suprantamas dalykas. Pasiklausius visuomenėje kylančių diskusijų, tampa aišku, kad gana nedaug žmonių gerai išmano meną, ypač šiuolaikinį. Tokia situacija rodo edukacijos stoką. Tačiau pačiam vaikui atsirinkti įdomią sritį ir įvertinti teikiamą naudą yra pakankamai sudėtinga, todėl reikalinga suaugusiųjų pagalba – turime parodyti galimybes, stengtis sudominti. Vaikystėje kryptingai lavintas vaikas užaugęs ir pats supras to vertę bei, tikriausiai, norės domėtis toliau. Edukacija leidžia suprasti, kad yra ir daugiau nuomonių, požiūrių, o tavasis – nebūtinai vienintelis ir teisingiausias. Neturint pakankamai žinių, labai lengva imti kritikuoti šiuolaikinį meną, kad jis „kažkoks ne toks“, nors tai – visai ne meno problema, o edukacijos stygius. Lavinti supratimą apie meną gali padėti ir patys įvairiausi renginiai bei festivaliai, tačiau, esant didžiulei jų pasiūlai, tampa svarbu atsirinkti tai, kas kokybiška ir turės ilgalaikę vertę.
Kuo naudingi pasaulyje pripažintų menininkų pavyzdžiai ir pagal juos parengtos užduotys vaikui, turinčiam polinkį kurti?
Kaip sakė Vilniaus knygų mugėje prieš porą metų viešėjusi garsi vaikų literatūros iliustratorė Kveta Pacovska, kurios iliustracijos apdovanotos H. K. Anderseno medaliu: „Paveikslėlių knyga – tai pirmoji meno galerija vaikui ir ji ateina pati į jo namus“. Į vaikų literatūrą žiūrint iš šios perspektyvos, ją vartant, skaitant ir aptariant kartu su vaiku, galima mokytis suprasti ir toleruoti įvairius, ne tik pačius primityviausius, meno stilius, taip pat kaip ir gyvenimiškas situacijas, reiškinius. Mes, suaugusieji, dažnai galvojame, kad vaikai gali kažko nesuprasti, tačiau labai dažnai nutinka taip, kad sudėtingas situacijas, temas mažieji priima ir supranta kur kas lengviau nei suaugę. Skaitykite kuo daugiau gerų knygų – tai pagrindinė priemonė lavinti vaikų skonį menui!
Ačiū už pokalbį!
„Nieko rimto“ namai 