„Mama! Tėti! Noriu pasakos!“, – ši frazė yra pažįstama daugeliui tėvų. Mažyliui pasakojama istorija, sekama pasaka ar paties vaiko savarankiškai skaitoma knyga yra ne tik smagi pramoga, bet ir visapusiškam jo ugdymui naudingas užsiėmimas. Visgi edukacinė skaitymo ir istorijų pasakojimo nauda labai priklauso nuo turinio, todėl apžvelgiame penkis svarbiausius knygų edukacinius aspektus vaikams ir dalinamės specialiomis rekomendacijomis.
1. Istorijų pasakojimas lavina kalbos įgūdžius
Vaikai, klausydamiesi jiems pasakojamų ar skaitomų istorijų arba knygas skaitydami patys, susipažįsta su daugybe naujų žodžių, sudėtingesnėmis gramatinėmis konstrukcijomis, vaizdingais posakiais ir subtiliu kalbos skambesiu. Be to, knygų skaitymas padeda mokytis konstruoti vientisą ir įtraukiantį siužetą, susidedantį iš įžangos, vystymo, kulminacijos, atomazgos ir pabaigos, kurti veikėjų charakteristikas ir konfliktus, įterpti vaizdingus aprašymus.
Ypač turtinga ir vaizdinga kalba pasižymi vaikų rašytojos Neringos Vaitkutės kūriniai, tarp kurių ir skaitytojų jau pamėgta knygų serija jauniesiems paaugliams „Klampynių kronikos“ ir „Klampynių kronikos 2. Neramios dienos“. Pirmoji serijos „Klampynių kronikos“ dalis pripažinta geriausia 2018 metų knyga vaikams ir paaugliams (IBBY Prano Mašioto premija). Premija skirta už turtingą tapybišką kalbą, lietuvių tautosakos interpretaciją ir stebuklingą pasaulį, kupiną šiurpulių ir netikėtumų. Šiemet švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu N. Vaitkutė paskelbta Vaikų literatūros apdovanojimo laimėtoja. Jos knygos jaunesniems paaugliams apie nuotykius Mažųjų Klampynių miestelyje ypač patiks fantastikos ir šiurpių nuotykių mėgėjams.
2. Knygos ugdo empatiją, padeda pažinti pasaulį
Kasdienė vaikų rutina dažniausiai būna gana monotoniška, todėl jiems geriau susipažinti su pasauliu ir įvairiausiais jo reiškiniais gali padėti knygos ir pasakojamos istorijos. Pamokančių knygų skaitymas drauge su visa šeima gali tapti puikia proga pasikalbėti apie įvairias, nebūtinai malonias, gyvenimiškas situacijas. Vaiko smegenų veikla skaitant grožinę literatūrą yra labai panaši į smegenų veiklą susidūrus su aprašyta situacija realybėje. Todėl kokybiškos literatūros skaitymas vaikams gali įkvėpti drąsos ir pasufleruoti naudingų būdų spręsti iškylančias problemas. Be to, knygos ugdo vaikų empatiją, padeda geriau suprasti aplinkinių žmonių mintis, jų elgesį ir tai lemiančias priežastis.
Įvairių socialinių situacijų, žmonių jausmų pažinimo ir empatijos įgūdžius padės ugdyti naujausia ir jau penktoji vaikų rašytojo Virgio Šidlausko knyga „Stogas, po kuriuo auginu žvaigždes ir lietų“. Kūrinyje vaizduojami gražūs močiutės ir anūkės santykiai, lengvai, šviesiai ir jautriai paliečiamos itin svarbios gamtosaugos, mirties, ligos, nerimo, ilgesio, vilties temos, atskleidžiama, kad visų svarbiausia kuo daugiau kalbėtis apie tai, kas slegia širdį.
3. Istorijos vaikams padeda lengviau įsiminti informaciją
Istorijų pasakojimo ir skaitymo vaikams nauda tampa dar reikšmingesnė, jei tėvai vaikams užduoda klausimus apie knygą, jos turinį, skatina interpretuoti veikėjų elgesį, pasiteirauja, ar visų pasakojime vartojamų žodžių reikšmės yra suprantamos. Tai vaikams leidžia plėsti žodyną, ugdo empatiją ir gebėjimą geriau suprasti kitų žmonių poelgius, lavina atmintį, atpasakojimo įgūdžius.
Susitapatinti su pagrindiniu istorijos herojumi ir pažinti jį lyg tikrą draugą tikrai paskatins nuotaikinga nyderlandų rašytojo Paulo van Loono knygų serija pradedantiesiems skaitytojams „Vilkolakiukas Dolfas“. Knygos apie vilkolakiuką Dolfą – vienas geriausių pasirinkimų pradinių klasių mokiniams. Dolfas – draugiškas, linksmas ir malonus personažas, su kuriuo gera tapatintis ir kartu mokytis drąsos, gebėjimo priimti save tokį, koks esi, ištikimybės draugams, pasitikėjimo savimi ir savo šeima. Prekyboje ką tik pasirodė jau tryliktoji šios knygų serijos dalis lietuvių kalba, pavadinimu „Vilkolakiukas Dolfas. Ežero pabaisa“.
4. Literatūra lavina vaizduotę ir kūrybiškumą
Klausydamiesi pasakojimo ar skaitydami tekstinę knygą vaikai, kitaip nei žiūrėdami filmą ar žaisdami vaizdo žaidimus, ugdo kūrybinį mąstymą ir vaizduotę. Istorija, pateikta nesinaudojant vaizdinėmis priemonėmis, skatina įsivaizduoti, kaip veikėjai atrodė, kur gyveno, kokia buvo jų aplinka ir kasdienybė.
Ugdyti kūrybiškumą, lavinti vaizduotę vaikams padės vieno iš linksmiausių ir mylimiausių vaikų rašytojų pasaulyje Otfriedo Preußlerio knygos, pavyzdžiui, „Mažasis vandenis“ (naujasis knygos leidimas knygynuose pasirodė vos prieš savaitę!). Kūrinys „Mažasis vandenis“ yra įvertintas Vokietijos nacionaline jaunimo literatūros premija. Linksma apysaka apie išdykėlio mažojo vandenio nuotykius patiks ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, ir jų jaunesniems broliukams ir sesutėms, mat, kaip ir daugelis O. Preußlerio kūrinių, tai šeimos knyga, tinkama skaityti balsu.
5. Istorijos suteikia galimybę pažinti skirtingas kultūras
Istorijų pasakojimas vaikams ar savarankiškas knygų skaitymas taip pat padeda pažinti skirtingas kultūras, mintimis aplankyti dar niekada neregėtas pasaulio vietas, suprasti, jog veikėjų, kaip ir realiame gyvenime sutiktų žmonių, poelgius gali lemti kultūra, kurioje formavosi jų asmenybė. Tokie pasakojimai taip pat leidžia daugiau sužinoti apie skirtingas vertybes, tradicijas ir kultūrinę patirtį.
Švedų vaikų rašytojos Katarinos Taikon knygoje „Katidzė“ pasakojami romų tautybės padaužos mergaitės Katidzės, gyvenančios vaikų namuose, nuotykiai. Linksmos istorijos apie rimtus ir sudėtingus dalykus – tai nemažai autobiografinių bruožų turintys pasakojimai, mat autorė taip pat buvo romė ir vaikystėje patyrė tokius pat vargus kaip ir Katidzė. Knyga skatina tolerantiškumą, gebėjimą suprasti ir priimti kitą, suteikia žinių apie skirtingas tautybes, kultūras, papročius, parodoma, kad nepaisant kultūrinių skirtumų mums visiems svarbūs tie patys kertiniai dalykai – draugystė, šeima, saugumo jausmas, noras būti svarbiam ir mylimam.
„Nieko rimto“ namai 