Knygų apžvalgininkas Artūras Ketlerius: „Bandydami skirstyti knygas į mergaitiškas ir berniukiškas darome didžiulę skriaudą vaikams“

Gana įprasta matyti tinklaraštį apie knygas, kurį rašo moteris. Bet tikimės, kad jūsų nebenustebinsime, jeigu pasakysime, kad tinklaraščius apie knygas rašo ir vyrai. Artūras Ketlerius vienas iš jų. Kodėl jis rašo apie knygas? Apie tai, apie knygų skirstymą į berniukiškas ir mergaitiškas, apie mėgstamiausias knygas su ekonomistu, komunikacijos specialistu ir knygų apžvalgininku ir pasikalbėjome.

Arturas Ketlerius_asm. albumo nuotrauka.jpg

Artūras Ketlerius. Asmeninio albumo nuotrauka.

Save prisistatote esantis ekonomistas, knygų apžvalgininkas, buvęs žurnalistas, o dabar – komunikacijos specialistas. Kaip kilo noras aprašinėti knygas?

Vaikystėje turėjau labai paprastą svajonę – gyventi iš knygų skaitymo. Svajojau, kad tobulas gyvenimas būtų, jeigu man mokėtų už tai, kad skaitau knygas. Tokia svajonė, žinoma, neišsipildė, o jau baigęs mokyklą skaitymą gerokai apleidau.

Kai grįžau prie skaitymo, susidūriau su paprasta problema – knygų yra daugiau, negu kada nors pajėgsiu perskaityti, tad nusprendžiau daugiau laiko skirti tinkamų knygų pasirinkimui, tačiau pastebėjau, kad nebuvo mane tenkinančių knygų aprašymų. Literatūrologai mėgsta pasakoti apie knygas akademine kalba, kuri ne visiems yra suprantama, didelė dalis knygų apžvalgininkų daugiau dėmesio skiria bandymams įrodyti, kad patys galėtų būti rašytojai ir pamiršta papasakoti apie knygą, kuri ir turėtų būti recenzijos objektas.

Taigi, su kolega, buvusiu bendramoksliu nusprendėme rašyti, mūsų manymu, „žemiškesnes“ apžvalgas, kurios turėtų atsakyti į paprastą klausimą – ar jums verta gaišti savo laiką su šia knyga.

_DSC0513.jpg

Koks Jūsų santykis su knygomis buvo vaikystėje, paauglystėje, dabar? Kaip jis keitėsi? Kas jį keitė?

Vaikystėje knygos buvo mano nuolatinės palydovės. Kai dar nemokėjau skaityti, nuolat prašydavau, kad knygas man skaitytų šeimos nariai, vėliau laiką po pamokų leisdavau mokyklos bibliotekoje ir pamiršdavau paruošti namų darbus, nes įnikdavau į kokią nors įdomią istoriją. Labai greitai pamačiau, kad pačios įdomiausios istorijos man yra mokslinė fantastika, tad ėmiau ieškoti tokių knygų, ir buvau labai pasipiktinęs, kai mano gimtosios Kretingos suaugusiųjų bibliotekoje darbuotojai atsisakė pradinukui išduoti mokslinės fantastikos knygų ir nusiuntė į vaikų biblioteką…

Žavėjimasis knygomis po kurio laiko dingo. Net negaliu atsakyti, kodėl, tačiau ankstyvosios paauglystės laikotarpiu knygose esančios istorijos tiesiog nežavėjo. Vaikiškoms pasakoms buvau jau per didelis, o suaugusiųjų knygoms – per mažas. Taigi, toje neaiškioje paauglystės teritorijoje knygų reikšmė sumažėjo.

Laimei, kai buvau keturiolikos, o gal penkiolikos metų, iš mamos dovanų gavau Melvin Burgess „Heroiną“, kuris priminė, kad knygose yra įdomių istorijų. Nuo tada skaitymu vėl susidomėjau, tačiau dėl užimtumo, mokslų, darbo ir kitos veiklos studijų metais knygas buvau gerokai apleidęs.

Visgi, mano santykis su knygomis išliko panašus nuo vaikystės. Knygos yra naujų žinių šaltinis ir galimybė patirti naujų potyrių. Aš vis dar esu mokslinės fantastikos gerbėjas ir vis dar manau, kad pradinukus reikėtų įleisti į suaugusiųjų bibliotekas (šypsosi).

_DSC0078.jpg

Kiek teko pastebėti, vyrų, rašančių tinklaraščius apie knygas, yra daug mažiau nei moterų. Ar tiesa? Kaip manote, kodėl taip yra?

Na, Knygosnugarele.lt tinklaraščio įkūrėjai yra du vyrai, trečioji rašytoja yra mano žmona, tad sakyčiau, jog lytis neturi didelės reikšmės knygų apžvalgoms. Kita vertus, pastebiu, kad moterų, rašančių apie knygas, yra daugiau. Manau, tai dar iš seniau likusių stereotipų, kad merginos mokosi, o berniukai krapštosi prie variklių, pasekmė. Manau, kad vyrai skaito ne ką mažiau, tik gal nesijaučia turintys ką pasakyti apie knygas, o moterys tiesiog yra drąsesnės reikšti savo mintis raštu.

Ar jau turite sudaręs savo mėgstamiausių knygų sąrašą? Koks jis?

Mano mėgstamiausių knygų sąrašas nuolat keičiasi. Tai priklauso nuo nuotaikos ar net sezono. Pavyzdžiui, šiandien mano top trejetukas būtų A. Huxley’io „Puikus naujas pasaulis“, J. K. Rowling Hario Poterio serija ir Guy de Maupassant’o „Mielas draugas“.

_DSC0355

Ar galima skirstyti knygas į mergaitiškas ir berniukiškas? Kodėl? Ar toks skirstymas yra reikalingas?

Bandydami skirstyti knygas į mergaitiškas ir berniukiškas darome didžiulę skriaudą tiek mergaitėms, tiek berniukams. Tai reiškia, kad tiek iš vienų, tiek iš kitų atimame 50 procentų patirčių. Jeigu stereotipiškai visas knygas, kuriose daugiau dėmesio skiriama jausmams, gyvenimiškai patirčiai ir pan. priskirsime tik mergaitėms, o visas knygas, kuriose daug veiksmo, mokoma kovoti už savo įsitikinimus ir t. t. duosime tik berniukams, turėsime visuomenę, kuri nesusikalba.

Knygos turi plėsti pasaulėžiūrą ir suteikti naujų patirčių. Tai reiškia, kad berniukas turi skaityti tai, ką nori, o ne tai, kas neva berniukiška. Stereotipų pilnas pasaulis, tad bent jau vaikams skirtų knygų pasaulyje nereikia skirstyti istorijų į mergaitiškas ir berniukiškas.

Yra paplitęs stereotipas, kad berniukai skaito mažiau nei mergaitės. Kaip manote, kodėl taip galėtų būti? Kas atbaido berniukus nuo skaitymo?

Vis dar gajus įsivaizdavimas, kad berniukas savo laisvą laiką turi skirti sportui, mechanikai, matematikai, galbūt – programavimui, o pačios knygos neva labiau tinkamos mergaitėms, mat knygose kalbama apie jausmus. Suprask, „tikri vyrai neverkia“, tad ir knygų nereikia skaityti, nes gal dar netyčia susigraudins.

Knygų pasaulyje, kaip ir visur, atsispindi visuomenės stereotipai.

Kaip patartumėte paskatinti berniukus, vaikinus paimti į rankas knygas? Nuo ko pradėti?

Visų pirma, siūlyčiau atsisakyti stereotipų. Kai atsisakysime stereotipų, pamatysime, kad pasaulis yra platesnis nei juoda ir balta. Tada ir knygos atrodys tinkamos ne vienai žmonių grupei.

Be to, tėvai turėtų ir patys skaityti knygas, taip pat prie jų pratinti vaikus – nepriklausomai nuo to, ar tai berniukai, ar mergaitės. Savo pavyzdžiu vaikus užkrėsti lengviausia.

Kokių knygų, kokiomis temomis pasigendate?

Lietuvoje man labai trūksta mokslinės fantastikos knygų. Šis žanras mūsų šalyje nėra toks populiarus, tad knygynuose fantastikos skyriai yra skurdoki.

Ko palinkėtumėte visiems knygų apžvalgininkams?

Kuo mažiau išankstinio nusistatymo. Tuomet ir žvilgsnis bus objektyvesnis.

Dėkoju už atsakymus!

Kalbėjosi Vaiva Rutkauskaitė

Reklama

Knygų kūrėjos iš Slovėnijos: burtų tikrai apstu ir kasdienybėje

_DSC0667.jpg

Viešnios iš Slovėnijos (kairėje Zarja Menart, dešinėje Ida Mlakar) kartu su vertėja Gabija Kiaušaite (per vidurį).

Knygų mugė yra nuostabi šventė ne tik todėl, kad joje galima pamatyti, pavartyti ir įsigyti naujausias ir populiariausias knygas. Knygų mugė yra nuostabi šventė todėl, kad joje galima susipažinti su autoriais, kurie knygas rašo, ir dailininkais, kurie kuria knygų iliustracijas. Taip pat galima susipažinti su leidėjais, dirbančiais su knygų reklama, komunikacija, renginiais. Tai neeilinė proga susipažinti ir su knygų kūrėjais iš užsienio.
Mūsų kvietimu šiais metais Vilniaus knygų mugėje svečiavosi Slovėnijos rašytoja Ida Mlakar ir iliustratorė Zarja Menart. Po savo knygos „Burtai šmurtai“ pristatymo Knygų mugės Vaikų scenoje, kūrėjos mielai sutiko atsakyti į kelis klausimus.

_DSC0561Kokie pirmi įspūdžiai, atvykus į Lietuvą?
Zarja: Jausmas lyg būtume Liublianoje – jaučiamės kaip namie. Tik Vilnius labiau kalvotas nei Liubliana.

Atvykote į jubiliejinę – 20-tą Vilniaus knygų mugę. Kas joje jus nustebino, ką įdomaus matėte?
Ida: Pas mus sakoma – knygų mugė yra gera, kai ji gyvybinga, pilna žmonių. Būtent tokia yra Vilniaus knygų mugė. Labai daug žmonių ir veiksmo, čia gera aura – primena Bolonijos knygų mugę.

Kokios knygų mugės vyksta Slovėnijoje?
Ida: Pagrindinė yra Slovėnijos knygų mugė, vykstanti Liublianoje kartą per metus, spalio mėnesį. Ši mugė labiau skirta pristatyti slovėnų autorius bei jų kūrybą nei užsienio literatūrą. Tuo skiriasi nuo Vilniaus knygų mugės, kurioje pristatoma nemažai iš kitų šalių atvykusių rašytojų knygų.

Kaip pamilote knygas?
Zarja: Knygas pamilau nuo pat vaikystės, daug skaičiau, mėgau ir iliustruotas istorijas, įvairias pasakas.
Ida: Anksčiau nebuvo tokio knygų bei žanrų pasirinkimo, visko buvo mažiau! Bet skaityti pradėjau nuo mažų dienų, net kai vaikystėje namuose nebuvo elektros, skaitydavau naktį su žibintuvėliu po antklode pasislėpusi. Man labai patinka jaunimo, vaikų literatūra, jų iliustracijos, dirbant bibliotekoje turiu galimybę jas vartyti, skaityti, žiūrėti.

foto2.PNGAr tikite burtais kasdieniame gyvenime?
Ida: Žinoma! Tikiu burtais šmurtais, bet tik gerais, jų apstu kasdienybėje. Zarja yra gera iliustratorė – tai burtas, tu (rodo į vertėją) esi gera vertėja, tai irgi burtas, knygos veikėjas dantų gydytojas Bedantis turi stebuklingas rankas – tai taip pat burtas šmurtas.
Zarja: Kiekvieną dieną, jei darai kažką gero, tai jau yra burtas šmurtas. Jei darai kažką gero, norėdamas pakeisti pasaulį, tai irgi yra burtas šmurtas.

Ar pažinojote viena kitą, prieš rašant ir iliustruojant šią knygą?
Ida: Zarją pažįstu visą gyvenimą, nes esu jos mamos draugė. Tekdavo ir mažą Zarją prižiūrėti, nešioti ant rankų.
Zarja: Ida mane pažįsta nuo tų laikų, kai dariau į kelnes.

foto3Tikriausiai dėl to buvo lengva kartu dirbti?
Ida: Tikrai taip, su Zarja neįmanoma nesutarti, juk ji turi plačią pasaulio perspektyvą, yra labai supratinga, be to, puikiai moka iliustruoti.

Ar planuojate knygos „Burtai šmurtai“ tęsinį?
Ida: Nežinau, šiuo metu turiu įvairių kitų darbų, pavyzdžiui rašau apie kitus veikėjus, atsiradusius iš šios knygos. Bet gal kada nors grįšiu ir prie trijulės burtininkų.

Ką norėtumėte palinkėti Lietuvos vaikams?
Ida: Tiek Lietuvos vaikams, tiek jų tėveliams linkiu daugiau laiko praleisti su knyga, skaitant.
Zarja: Tegu vaikai skaito, bet tegu ir žaidžia.
Ida: Arba tegu žaidžia su knygomis (šypsosi).

Ačiū už pokalbį!

Knyga „Burtai šmurtai“ priklauso projekto „Mūsų mažoji biblioteka“ knygoms. „Mūsų mažoji biblioteka“ – tai tarptautinis projektas, skatinantis pradinių klasių mokinius skaityti edukacinę ir įvairių šalių grožinę literatūrą, pažinti Europos kultūrą. Projektas yra bendrai finansuojamas pagal Eurojos Sąjungos programą „Kūrybiška Europa“.

mmb

2019 metų Knygų mugė. Ketvirta niekorimtukų diena.

_DSC0151.jpgDažnai būna liūdna, kai kažkas baigiasi. Tačiau kaip galime liūdėti pasibaigus šių metų knygų mugei, kai jos metu susitikome su tiek daug nuostabių vaikų ir jų tėvelių! 

_DSC0058.jpg

Ramutė Skučaitė

O vaikai susitiko su tiek mylimų rašytojų! Šiandienos mūsų garbės viešnia buvo Ramutė Skučaitė. Vaikų scenoje vyko poetės eilėraščių vaikams knygos „Pelėda žino!“ pristatymas. Jame dalyvavo ne tik knygos autorė, bet ir pačią knygą iliustravusi jos dukra dailininkė Jūratė bei aktorių trupė „Teatriukas“, kurie vaikus linksmino smagiausiomis dainomis. Vaikai sužinojo, ką žino Pelėda, kaip ji švenčia gimtanaktį (juk pelėdos dieną miega) ir kokias išdaigas eilėraščiuose krečia devynios rainos katės. Poetė, paklausta, kuris knygoje gyvenantis gyvūnas yra jos mėgstamiausias, sakė, jog šiandien – tai devynios katės, tačiau šiaip mylimiausia yra pelėda. O į klausimą, kodėl kuria vaikams, poetė atsakė: „Tiesiog manau, kad vaikams reikia eilėraščių“. Ramutė paskaitė kelis savo eilėraščius, „Teatriuko“ aktoriai juos dainavo, o vaikai klausydami trepsėjo, dainavo kartu ir piešė mėnesienos arbatą, kurią Ramutės eilėraščiuose geria piešti žmogiukai. Vėliau Ramutė mūsų stende raitė autografus.

_DSC0267.jpg

Tinklaraštininkės mūsų orgnizuotojo diskusijoje

Šiandien organizavome ne tik susitikimus ir dirbtuves, bet ir diskusijas! Diskusijoje „Tinklaraščiai apie knygas. Kaip tapti nuomonės formuotoju?“ dalyvavo tinklaraščių „Knygų dama“, „Perskaičiau“, „Fantastiškų(-os) knygų žiurkės“, „KittyWriter“ autorės. Diskusiją moderavo Benas Bėrantas. Salė buvo pilna norėjusių pažinti tinklaraštininkų veiklą iš arčiau. Diskusijos pabaigoje supratome, kad ji tikrai buvo reikalinga ir naudinga, nes sukėlė dar daugiau diskusijų!

_DSC0426.jpg

Diskusijos „Skaityti apie gamtą ir iš tiesų būti joje – kuo tai skiriasi?“ dalyviai

Dar viena diskusija šiandien laukė mūsų ir Jūsų. Diskusijoje „Skaityti apie gamtą ir iš tiesų būti joje – kuo tai skiriasi?“ dalyvavo labai smagūs vyrai – gamtos fotografas Marius Čepulis, gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius ir geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas (į Knygų mugę atvykęs net iš Mosėdžio!). Visą nuotaikingą ir naudingą pokalbį moderavo fotografas Tomas Tumolovičius.

_DSC0004.jpg
Mažieji skaitytojai susitiko ir su kitais mūsų autoriais, jų diena vėl buvo pilna dirbtuvėlių, piešinių, juoko ir knygų. O dabar linksmieji niekorimtukai su jums sako „iki“ ir linki nuostabių kelionių istorijų pasaulyje – susitikime jų aptarti kitoje Vilniaus knygų mugėje (arba visur, kur sutiksite mus)!

 

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Nuotraukos Linos Lukšaitės

2019 metų Knygų mugė. Trečia niekorimtukų diena.

_DSC0173

Trečioji mugės diena vėl buvo pilna nekasdienių susitikimų ir linksmų dirbtuvėlių vaikams ir jų tėveliams. Mugėje ir mūsų stenduose viešėjo neįtikėtina daugybė knyginėtojų. Tačiau mūsų stenduose visi tilpo, buvo šiltai sutikti ir gražiai išlydėti! Vaikai turėjo progą pasimatyti su daugeliu mylimų jų autorių.

_DSC0292.jpg

Kęstutis Kasparavičius ir gerbėjai su dovanomis.

Mažyliai susitiko su „Klampynių kronikų“ autore Neringa Vaitkute, taip pat ir su Šarūne Baltrušaitiene, parašiusia mieląją „Kaip zuikis jausmus pažino“ knygelę. Vėl gerbėjus piešiniais ir pokalbiais džiugino mūsų mieloji Sigutė Ach bei autografų negailėjo Selemonas Paltanavičius, Kęstutis Kasparavičius, Virgis Šidlauskas, Marius Čepulis. Tuo tarpu Asta Gricė, „Bebriuko Beno“ autorė, surengė vaikams smagias dirbtuves – kartu jie gamino varliškus durų rankenų pakabukus. O Benas Bėrantas ir Vilija Kvieskaitė, „Riešutorto“ bei „Baubaimės“ autoriai, ne tik dalino autografus, bet ir gamino su vaikais spalvotus pelėdžiukus, į kuriuos dėjo elektrines žvakutes, kad naktį pelėdžiukai jaukiai šviestų ir vaikytų vaikų baubaimes.

_DSC0496.jpg

Virgis Šidlauskas

Prie Jolitos Zykutės šiandien prisijungė knygos „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ dailininkė Raimonda Nabažienė, kartu jos su vaikais kalbėjosi apie laimę ir grožį. Eidvilė Viktorija Buožytė ir šiandien kartu su kibiru Čarliu ir vaikais meistravo knygų skirtukus – pelytes. Diena buvo ilga ir kupina įspūdžių bei naujų draugų – tiek tikrų, tiek įsivaizduojamų, knygelėse sutiktų. Niekorimtukai skleidė skaitymo džiugesį ir saujomis visiems dalino šypsenas. Bet šypsenų maišas dar pilnas, užteks ir rytojui! Ryt juk paskutinė mugės diena – ak, kaip greitai bėga laikas, kai linksmai jį leidi – tad išsišiepę visus pasitiksime ir išlydėsime iki kitų metų!

 

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Nuotraukos Linos Lukšaitės

2019 metų Knygų mugė. Antra niekorimtukų diena.

_DSC0023

_DSC0025

Nuo pat ryto mūsų stende stovėjo molbertas su dideliu popieriaus lapu, ant kurio visi, kas norėjo, galėjo parašyti, kas jiems yra knyga. Gavome nuostabių atsakymų – nuo visai lakoniškų iki filosofinių: knyga – tai savęs atradimas, portalas į kitą dimensiją, terapija, nuotykis, mokytoja, geriausia draugė, meilė!
Šiandien vaikai bendravo su gamtos fotografu bei knygos apie gyvūnus „Visa tiesa apie gyvūnus“ autoriumi Mariumi Čepuliu, su mažaisiais skaitytojais susitiko ir Selemonas Paltanavičius, Kęstutis Kasparavičius bei Virgis Šidlauskas. Rašytojus aplankė ir autografus gavo daugybė gerbėjų – nuo pačių mažiausiųjų iki visai didelių. Jolita Zykutė ir šiandien vykdė kūrybinę provokaciją „Gražiausios karalaitės pasaulyje rinkimai. Ką renkiesi Tu?“. Didžioji dauguma norėjo būti laimingiausiais, o ne gražiausiais.

_DSC0162.jpg

Marius Čepulis

O su Eidvile Viktorija Buožyte, „Kibiro Čarlio ir pelės Pupelės“ autore, vaikai dirbtuvėlėse meistravo žavingus peliukus – knygų skirtukus. Mediniai skalbinių segtukai su truputėliu fantazijos greitai tampa ūsuotais ir uodeguotais draugais!

_DSC1025.jpg

Neringa Vaitkutė

Rašytoja Neringa Vaitkutė šiandien šventė savo gimtadienį! Ją sveikino ir visi niekorimtukai, ir gerbėjai, ir kiti rašytojai.

_DSC0667.jpg

Viešnios iš Slovėnijos (kairėje Zarja Menart, dešinėje Ida Mlakar) kartu su vertėja Gabija Kiaušaite (per vidurį).

Iš Slovėnijos į mugę savo knygos „Burtai Šmurtai“ pristatyti atvyko autorė Ida Mlakar kartu su iliustruotoja Zarja Menart. Knygos pristatymas vyko Vaikų scenoje, jo metu vaikai sužinojo, kad Ida dirba bibliotekoje Liublianoje, kad gerti ji labiausiai mėgsta kitų pagamintą arbatą, pvz. savo vyro arba sūnaus, ir kad kaktusai pas ją nemėgsta augti, o kai po darbų lieka laisvo laiko, ji ima ir parašo pasaką. Rašytoja vaikams papasakojo apie savo knygą, atsakė į jų klausimus, o tada ant scenos buvo pakviesti vaikai, kurie siūlė įvairius burtus šmurtus blogos nuotaikos taisymui, o iliustruotoja Zarja juos nupiešė.

_DSC0901.jpg

Šarūnė Baltrušaitienė ir Sigutė Ach

Penktadienio dieną Knygų mugėje užbaigėme su Šarūnės Baltrušaitienės organizuojamomis emocijų pažinimo dirbtuvėmis, Sigutės Ach dovanojamais piešiniais gerbėjams ir Violetos Palčinskaitės dalinamais autografais ant naujai išleistos jos knygos „Stebuklinga Mocarto fleita“.

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Nuotraukos Linos Lukšaitės

2019 metų Knygų mugė. Pirma niekorimtukų diena.

IMG_0895Nuo pat ryto mūsų stenduose būriavosi mažieji skaitytojai. Jie buvo ypač savarankiški – knygas rinkosi patys, o išsirinkę iš kuprinių traukė pinigines ir jas įsigijo. Ne mažiau knygutėmis domėjosi ir jų tėveliai. Pavartę ir įsigiję knygas daugelis dar taip pat būriavosi aplink lentynose išrikiuotus dailiuosius puodelius, užrašų knygutes bei drobinius maišelius. Smagieji niekorimtukai visiems padėjo, konsultavo ir patarė, kurią knygą šiais metais parsinešti iš Knygų mugės bei iš kurio puodelio arbata bus skaniausia.

Pirmieji su gerbėjais susitiko ir šiltai bendravo Sigutė Ach IMG_0890bei Kęstutis Kasparavičius. Kęstutis dalino autografus, atsakė į visus klausimus ir fotografavosi su vaikais. Jį aplankė bei mylimam autoriui dovanų atnešė tikriausiai didžiausia jo gerbėja – juk Kęstutį ji aplanko kiekvienais metais! Sigutė, tuo tarpu, kalbėdama su savo gerbėjais piešė jiems asmeninius piešinius! Vaikai išėjo nešini savo angelais, lūšimis, vilkais, delfinais, liūtais, meškinais, drambliukais ir kitais mielais draugais.

IMG_0884Vėliau mūsų stende pasirodė Jolita Zykutė, knygos „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ autorė, kuri vaikams surengė piešimo dirbtuves. Vaikai piešė laimingiausias bei gražiausias karalaites ir aiškinosi, kuo jos skiriasi. Dvi sesutės, paklaustos, ar norėtų būti gražiausiomis, ar laimingiausiomis, sakė „Laimingiausiomis, mes ir taip jau gražios!“, taip be galo pradžiugindamos Jolitą. Autorės padedami vaikai ir nevaikai piešė ne tik karalaites, bet ir karališkas karūnas.

Susitikę vienas kitam ranką spaudė rašytojai Virgis Šidlauskas ir Benas Bėrantas. Po to Virgis, parašęs knygas „Ugnikalniukas ieško draugų“, „Ulfas ir stebuklinga barzda“ bei „SlaptojiIMG_0872 2 Kornelijaus van Drebelio misija“, su vaikais bendravo savo kūrybinėse Ugnikalniuko dirbtuvėse. Iš vienkartinių puodelių gimė ir netrukus vienas šalia kito rikiavosi Ugnikalniai ir Ugnikalnės. Tikime, kad Ugnikalniukui dabar tikrai nepritrūks draugų!

Taip prabėgo pirmoji Knygų mugės diena! Labai džiaugiamės, kad visose salėse bei koridoriuose mirgėjo raudonieji, linksmosiomis karvytėmis puošti niekorimtiški maišeliai. Jie buvo pilni įkvepiančių, ilgam įsimenančių ir skatinančių dalintis skaitymo džiaugsmu knygų.

Miglės Černiauskaitės-Strikauskės reportažas

Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Pasakoja rašytojai ir dailininkai.

Pasibaigus vienai Knygų mugei rašytojai, dailininkai, iliustruotojai, leidėjai jau pradeda laukti kitos. Kodėl? Dėl atmosferos, nuotykių, susitikimų ir, žinoma, knygų. O kuo ši knygų šventė yra ypatinga vaikams, suaugusiems ir visiems skaitantiems bei norintiems pradėti skaityti? Į šį klausimą atsakė mylimi knygų rašytojai ir dailininkai.

Sigute AchSigutė Ach
Knygų mugėje apsilankyti verta, nes tai unikaliausia mugė Lietuvoje, turinti ypatingą atmosferą.
Užsukti į leidyklos „Nieko rimto“ stendus verta, nes tai Nieko Rimto pasaulis, kuris kasmet keturias dienas švenčia savo buvimą ir labai kviečia švęsti drauge.

Selemonas Paltanavicius_

 

 

Selemonas Paltanavičius
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Nes ten šviesa, ten knygos, o pati susitikimo su jomis šventė laukta nuo pat pernykštės mugės.
Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Čia labai jauku, čia knygos vaikams, čia pasijunti jaunas, o gal ir mažas. Bet mažas – su knygomis, tarp knygų.

palcinskaite

 

Violeta Palčinskaitė
Knygų mugė – vienas pačių įdomiausių, pačių reikšmingiausių ir pačių linksmiausių renginių metuose. Bent jau man – tikrai taip.
„Nieko rimto“ stendas yra skirtas VAIKŲ KNYGOMS! Tai kas gali būti rimčiau už „Nieko rimto“?

 

Neringa Vaitkutėvaitkute
Knygų mugėje verta apsilankyti, nes galima rasti knygų kiekvienam: vaikams, suaugusiems, rimtų, linksmų, istorijų, detektyvų, pasakų, spalvinimo knygelių ir enciklopedijų. Ko gero, net patys išrankiausi sugebės pamatyti ką nors mielo širdžiai ir tinkamo (perskaičius) iškilmingai pasistatyti į lentyną. Kas gali būti geriau nei knygų garbei skirti susitikimai su autoriais, muzika, daugybė įdomių pokalbių ir renginių? Kas gali būti geriau nei savaitgalis skirtas knygoms?
Prisipažinsiu, esu nuodėminga. Kaskart atvykstu į Knygų mugę valanda anksčiau nei reikia, tiesiu taikymu traukiu į „Nieko rimto“ stendą ir su malonumu išnaršau lentynas. Man patinka knygos (perku jas vaikams, neištvėrusi pradedu skaityti net neišėjusi iš Knygų mugės erdvių ir niekada nenusiviliu pasirinkimu). Kimbu prie vadybininkų, klausinėju, prašau rekomendacijų. Niekorimtukai tokie mieli. Jie šypsosi man dabar, šypsojosi ir patį pirmą kartą, kai manęs nepažinojo. O juk malonu kartu su knyga gauti ir plačią šypseną desertui. Būtinai užsukite, aš ten taip pat šypsosiuosi!

Benas Bėrantas
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Pasakysiu atvirkščiai. Ką praleistumėt neatėję į Vilniaus knygų mugę? Intriguojančius naujų knygų pristatymus, smagias kūrybines dirbtuves, linksmus koncertus, pašnekesius su draugiškai nusiteikusiais rašytojais, dailininkais ir leidyklų darbuotojais, kitų skaitytojų šypsenas. Tai tas pats, kas nepasirodyti geriausio draugo jubiliejuje – šiemet ir tiesiogine prasme, nes mugė švenčia dvidešimtąjį gimtadienį.

Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Vilniaus knygų mugė ne veltui kasmet mirga nuo raudonų maišelių su sparnuotomis karvytėmis. „Nieko rimto“, ko gero, leidžia vaikų mėgstamiausias knygas. Čia kiekvienas darbuotojas šypsosi iki ausų ir yra perskaitęs jei ne visas, tai didžiąją dalį išleistų knygų, todėl neapsisprendę tikrai gaus geriausią patarimą. Bet turbūt smagiausia, kad „Nieko rimto“ stende šurmuliuoja daugybė kūrybinių dirbtuvėlių. Be kitų pamėgtų autorių čia galėsit sutikti ir mane, Beną Bėrantą, bei Viliją Kvieskaitę, paveikslėlių knygų „Riešutortas“ ir „Baubaimė“ kūrėjus. Labai jūsų lauksim!

benasvilija.PNG
Vilija Kvieskaitė
Į Knygų mugę reikia ateiti, nes tai bene vienintelė proga metuose vienoje vietoje sutikti savo mėgstamiausias knygas, rašytojus ir dailininkus. Ir dar kiek naujų galima atrasti! Ši mugė man asocijuojasi su susitikimais, atradimais ir įkvėpimais.
Leidyklos „Nieko rimto“ stende verta apsilankyti, nes ten visada tvyro gera nuotaika, smagus šurmulys ir niekada nebūna nuobodu!

Virgis Šidlauskas
Virgis SidlauskasJei myli knygas – tiesiog turi ten būti. Nes geresnės progos būti savo mėgstamų knygų, atgijusių jų personažų ir rašytojų apsupty paprasčiausiai nerasi. Tik nepamiršk tą savaitgalį pasirodyti ir namuose, kitaip tėvai labai sunerims.
Verta, nes niekorimtukai ne tik šiltai su jumis pabendraus, papasakos apie naujas knygas, patars, ką išsirinkti skaityti, bet ir galėsite susitikti su rašytojais, sudalyvauti daugybėje įdomiausių dirbtuvėlių ir parsinešti namo ne tik dar daugiau knygų ir džiaugsmo, bet ir savo rankomis pagamintų suvenyrų.

 

Jolita ZykutėJolita Zykute
Knygų mugė – tai nuotykis, kuris kiekvieną kartą kitoks. Asmeninės rekomendacijos, kai žmogus pats skaitė knygą ir gali pasakyti savo nuomonę, man pačios vertingiausios. Praeitais metais stebėdama, kaip „Nieko rimto“ stendo darbuotojai pristatinėjo knygas susidomėjusiems lankytojams ir aiškino, kuo viena skiriasi nuo kitos, buvau sužavėta. Šiemet vėl noriu išgirsti, ką patars tie, kurie perskaito viską, ką leidžia leidykla.

Šarūnė Baltrušaitienė
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Nes jei Tu myli knygas, tai tiesiog privalai čia būti!
Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Nes čia geriausia vieta sušildyti savo sielą, net jei tu ir ne vaikas.

Asta Gricė
Kodėl verta apsilankyti Knygų mugėje? Tarptautinė Vilniaus knygų mugė – šventė, kurios mažas ir suaugęs skaitytojas laukia metus, kad ir vėl džiaugtųsi naujais autorių kūriniais, maloniais susitikimais, netikėtais atradimais, surastų atsakymus į rūpimus klausimus.
Kodėl verta apsilankyti leidyklos „Nieko rimto“ stende? Čia šauniai praleisi laiką: pavartysi naujausius leidinius, patenkinsi smalsumą, pabendrausi su mylimais rašytojais ir dailininkais, sulauksi asmeninių autorių palinkėjimų, padirbėsi kūrybos dirbtuvėse. Tik apsilankęs čia sužinosi, kaip įveikti baimes, kurioje šalyje ledai noksta ant medžių, ar pavyks slaptoji „Kornelijaus van Drebelio“ misija, kodėl karalaitė pabėgo iš grožio konkurso, kaip bebriukas Benas suprato, kad būtina mokėti skaičiuoti ir kokie magiški nuotykiai nutiko Mažosiose Klampynėse.