Šią savaitę leidykla „Nieko rimto“ švenčia aštuonioliktąjį gimtadienį. Nuo jos įsikūrimo 2001-aisiais vaikų ir paauglių literatūros leidykla išleido beveik 700 knygų. Apie per šį laikotarpį įvykusius pokyčius, šiuolaikinės vaikų literatūros pasiekimus, tendencijas ir aktualijas kalbamės su leidyklos vadovu Arvydu Vereckiu.
Kokius pagrindinius vaikų literatūros pasiekimus, įvykusius nuo XX amžiaus pradžios, galite įvardinti?
Šiuo metu populiariojoje vaikų literatūroje apie baimę kalbama visai kitaip nei anksčiau – vaikams paaiškinama jos kilmė, rašytojai ir leidėjai gilinasi į tai, kaip vaikas suvoks knygoje užkoduotą žinutę. Anksčiau didelė dalis lietuviškų pasakų buvo paremtos gąsdinimu ir didaktiniais pamokymais. Dar vienas pokytis – sumažėjusi agresija ir padidėjęs subtilumas. Dažnai nebeįvardinama konkreti ir vienintelė išvada – vaikui paliekama erdvė pamąstyti ir atrasti tai, kas svarbu jam. Tačiau, kuomet vaikas susipažįsta su istorija, pamąsto, mama ar tėtis turėtų pasikalbėti su juo, aptarti, ko išmoko ir kaip tai pritaikys. Kiekvienam vaikui reikia dėmesio, o tai dažnai yra didelė problema tėvams, stokojantiems laiko.
Kaip pasikeitė vaikų literatūra Lietuvoje per pastaruosius 18 metų?
Per šį laikotarpį vaikų literatūra pasikeitė neatpažįstamai. Visų pirma, iliustracijos tapo kur kas kokybiškesnės. Manau, kad šį pokytį lėmė ir mūsų leidyklos veikla, keliami aukšti standartai iliustruotojams. Literatūra taip pat pažengė – vis daugiau žmonių geba įtikinamai rašyti vaikams ir paaugliams bei nori tuo užsiimti savo gyvenime. Atsirado ir literatūrinė branda, o tai jau leidžia diskutuoti apie lietuviškos vaikų literatūros pasiekimus ir išskirtinumus.
Kaip apibūdintumėte dabartines vaikų literatūros tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje – kokios temos, aktualijos vyrauja?
Vaikų literatūra tapo labai komerciška, tačiau iškilo ir daug briliantų. Šiu metu madingos edukacijos, ekologijos, žmogaus teisių temos atsiranda ir vaikų literatūroje. Tiesa, kalbėti apie vaikų pareigas tapo nepopuliaru, o tai reiškia, kad ir nekomerciška. Vaiką privalu ne tik supažindinti su jo teisėmis, bet ir deklaruoti pareigas – nerėkti, bet reikalauti. Knygų išliekamoji vertė atsiranda tada, kai kūrinyje kalbama ne tik apie tai, kas aktualu, bet ir apie tai, kas nepopuliaru, tačiau svarbu ir teisinga.
Kaip keičiasi vaikų susidomėjimas spausdinta knyga?
Skaitymas ir knyga niekur nedingsta – vaikai vis dar skaito, nors ir šiek tiek rečiau. Šį pokytį lemia tėvų elgesys, o ne pačios technologijos savaime. Jei tėvai neskaito – neskaitys ir vaikai. Technologijos keičia tėvų elgesį, o tai matydami vaikai iš jų ima pavyzdį.
Kodėl svarbu, kad vaikai skaitytų?
Skaitymas lavina vaizduotę! Jeigu žmogus neturi vaizduotės – jis negali būti kūrėjas. Jeigu jis negali būti kūrėjas – jo gyvenime bus nedaug prasmės. Jeigu jo gyvenime bus nedaug prasmės – nesunku susirgti depresija. Jeigu žmogus sirgs depresija – jis bus liūdnas. Jeigu jis bus liūdnas – bus liūdna ir kitiems. Todėl yra svarbu skaityti.
Kodėl vaikų literatūros kūriniai yra aktualūs ir suaugusiems? Ko iš jų galima pasimokyti?
Todėl, kad kiekvienas suaugęs savo viduje turi po mažą vaiką, su kuriuo labai svarbu užmegzti ir palaikyti ryšį – tik tada tampama tikru žmogumi. Vidinis vaikas yra labai susijęs su siela, o prarasti ryšį su savo siela – didžiulė tragedija. Be to, visos mano žinomos pažangios, brandžios asmenybės skaito vaikų literatūrą. Tai atpalaiduoja ir sužavi. Gyvenimas susideda iš daug mažų smulkmenų, jos visos labai svarbios. Vaikų literatūra suaugusiam grąžina gebėjimą jomis džiaugtis.
Rekomenduokite 5 vaikų literatūros knygas, kurias skaitydami mėgausis ir suaugę.
1. Sergej Kozlov, „Ežiukas rūke“. Tai trumpų, tačiau svajingų, švelnių ir pamokančių pasakų rinkinys apie ežiuko ir jo draugų nuotykius, atsakymų į rūpimus klausimus paieškas. Istorijose gausu dialogų, kuriuose miško gyventojai aptaria kiekvienam aktualias temas: draugystės galią, svajones, drąsą jomis tikėti ir netgi egzistencinius klausimus, pavyzdžiui, kas būtų, jei mūsų nebūtų? Knygai papildomo žavesio suteikia nuostabios Sigutės Ach iliustracijos.
2. Selemonas Paltanavičius, „Gamtos metų ratas“. Gausiai iliustruota interaktyvi gamtos pažinimo knyga sudomins paties įvairiausio amžiaus skaitytojus. Spalvingos iliustracijos, nuotaikingi pokalbiai, išraiškingai ir smagiai aprašyti per metus gamtoje vykstantys pokyčiai ir dvylikos mėnesių nuotraukos, kurios, naudojant mobiliąją programėlę „Metų laikai“, atgyja trumpų vaizdo įrašų pavidalu, įtrauks visus šeimos narius ir išmokys pažinti gamtos paslaptis.
3. Antoine de Saint-Exupéry, „Mažasis princas“. Nesenstanti klasika. Viena iš populiariausių visų laikų knygų (ne)vaikams. Istorija apie mažojo princo smalsumą, keliones, draugystę, meilę ir nusivylimą, prijaukintą lapę ir įspūdingus saulėlydžius primena, kad širdimi matyti galima kur kas ryškiau nei akimis. Jau lapkritį „Nieko rimto“ knygų gretas papildys išskirtinis „Mažojo princo“ leidimas, kurį puoš italų dailininkės Manuelos Adreani iliustracijos.
4. Kelly Barnhill, „Mergaitė, atsigėrusi mėnulio“. Tik šiemet į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas naujausias amerikiečių autorės Kelly Barnhill romanas jau spėjo pelnyti ne tik jaunųjų literatūros gurmanų, bet ir suaugusių skaitytojų simpatijas ir netgi Newbery medalį. Stebuklingų padarų ir įvykių kupinoje istorijoje išaiškėja, kas lemia, kad kai kurios pasaulio vietos yra pritvinkusios liūdesio ir baimės, o kitose gyvenimas teka įprasta vaga, tačiau žmonės jaučiasi laimingi. Knyga primena auksinę tiesą – jei nori būti laimingas, rekomenduojama pamiršti bet kokias išankstines nuostatas.
5. L. Frank Baum, „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“. Tai viena populiariausių literatūrinių pasakų pasaulyje. Joje pilna šviesaus džiugesio ir stebuklų. Istorija, užauginusi jau kelias vaikų kartas, vis dar nepraranda savo aktualumo, įkvepia tikėti stebuklais ir savimi, drąsiau svajoti bei mažiau bijoti. Didžiulis noras nugali didžiulę baimę – prisiminti šį dėsnį vienodai aktualu tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Ačiū už pokalbį!
„Nieko rimto“ namai 