Leidyklos tinklaraštyje jau anksčiau pasakojome, kaip atrandame naujus kūrinius, kas juos iliustruoja ir maketuoja, kokie procesai vyksta, kol rankose galime laikyti spaustuve kvepiančią knygą. Taip pat supažindinome su šauniaisiais Laimiukais. Atėjo eilė dar vienam nė kiek ne mažiau atsakingam ir kūrybiškam leidyklos skyriui – sandėliui.
Naujosios Vilnios pradžioje stovi dailus baltas dviaukštis namas su palėpe. Pirmame to namo aukšte karaliauja merginos, kasdien išlydinčios siuntinius, kuriuose pas naujus šeimininkus keliauja istorijos, muzikos garsai ir šilčiausios emocijos. Darbas ne iš lengvųjų – reikia daug nuveikti, kad visa tai iškeliautų tinkamai supakuota ir tikrai pasiektų tuos, kuriuos turi pasiekti.
Kadangi dabar bemaž viskas daroma kompiuteriu, tai ir visi užsakymai ir žinios kam ko pritrūko ar netikėtai prireikė atkeliauja elektros bangomis į leidyklos kompiuterius. Sandėlio darbuotojos pamato, kad štai kažkur Jonavos knygyne skubiai prireikė kalėdinių atvirukų, o Klaipėdos Akropolyje įsikūręs milžiniškas prekybos centras jau teiraujasi naujų užduočių knygelių. Ir taip kiekvienas miestas, jo knygynai, bibliotekos… Tačiau tai dar ne viskas! Atkeliauja ir užsakymai iš namų, butų ir sodybų visoje Lietuvoje ir gan toli už jos ribų. Kai kurie labai konkrečiai nurodo keletą knygų pavadinimų, kiti mirga spalvingais atvirukų ir smulkmenų pageidavimais, treti prašo supakuoti kaip dovaną ir išsiųsti tiesiai draugui. Nes gimtadienis, o draugas toli…
Viską reikia sužiūrėti ir teisingai sudėti – susikaupus, bet sparčiai. Ir dar į kiekvieną siuntą įpakuoti dalį leidyklos nuotaikos, kad ir kiti pajustų, kaip čia gyvenimas verda.
Kai rašomas šis tekstas, t. y. perkopus į antrą spalio pusę, į leidyklą pamažu atsėlina kalėdinė nuotaika. Ne, kalėdinių dainų dar neleidžiam ir mandarinais nesimėtom. Tačiau rūšiuoti ir siųsti kalėdinius atvirukus jau tenka.
Šventinis laikotarpis smagus, tačiau ir įtemptas, ypač mūsų šauniajame sandėlyje. O ir be šventiškų užsakymų yra ką veikti. Tad niekur nesidėsi, į pagalbą kimba antras leidyklos aukštas ir iš mokyklų bei darželių grįžę Laimiukai. Visi supuolę, pasižaisdami, papokštaudami ir truputį padainuodami padedame sandėliui susitvarkyti su visu šiuo chaosu. Būryje dirbti smagiau, o ir didžiausi darbai tampa lengviau įveikiami.
Visus raktų pakabukus, veidrodėlius, atšvaitus ir magnetukus irgi reikia supakuoti.
O toms knygoms, kurios keliauja į knygynus ir parduotuves – užklijuoti kainas!
Kai užsakymas prekybos centrui ar knygynui sukrautas, mažasis „Nieko rimto“ knygynėlis atrodo maždaug taip. Nelabai daug erdvės pasivaikščioti.
Vienas kūrybiškiausių darbų – užsakymai privatiems klientams. Čia merginos turi laisvę piešti ir klijuoti, linkėti ir sveikinti. Smagu pakuoti knygas mergaitei, be galo laukiančiai gimtadienio, arba suruošti darbo knygų siuntą iš anksto besirūpinantiems 2015 metų planais. Nei viena siunta neiškeliauja be mažų niekorimtiškų dovanėlių, kurių niekada nepamirštama įdėti prieš išsiunčiant prekes jų labai laukiantiems žmonėms.
Labai smagu susitikti su savo skaitytojais ir leidykloje. Čia mylimus pirkėjus priimame nedidukiame knygynėlyje, o smalsesnius įsileidžiame ir į sandėlio gilumas – knygų ir atvirukų karalystę. Padėti išsirinkti knygą ir maloniai paplepėti apie šį bei tą, kol prekės atsiduria smagiuose maišeliuose – daugiau malonumas, o ne darbas.
Kad darbuotojai myli leidyklą, įrodo ir tai, kad net poilsio minutėmis į rankas čiumpamos knygelės.
Juk tiek visko išleidžiam, nesinori atsilikti nuo naujienų, kai jos visai šalia. Pernelyg smalsu!
Jau minėjome, kad sandėlyje darbuojasi labai kūrybiški žmonės. Jų fantazija pasireiškia ne tik ant siuntinukų ar planuojant darbus. Iš čia nuolat pasipila idėjos, kaip pagražinti buitį ir būtį sau bei kolegoms.
Spalvoti ir nuotaikingi užrašai apsigyvena ant dėžių ir net išslenka laukan… Kartais net užkopia iki antro leidyklos aukšto ir perduoda linkėjimus (kartais saldžiu pavidalu) kolegoms.
Lepinti kolegas mes mėgstame, kaip ir būti palepinti patys. Sandėlyje jau daugiau nei metus besidarbuojanti Eglė sako: „Mieliausios yra slaptų/neslaptų personų paliktos dovanėlės: laiškai, saldumynai, kola.“ Ne paslaptis, kad niekorimtukai mėgsta ne tik pokštauti, bet ir smaližiauti. „Miela, kai galiu pralinksminti savo nuostabiausius kolegas kosminėm istorijom ir nuotykiais“, – sako už dovanas linkusi atsidėkoti Eglė.
Štai toks tas „Nieko rimto“ sandėlys – darbštus, kūrybiškas ir be galo smagus. Dabar ir jūs žinosite, kiek reikia nuveikti, kol mūsų knygos ir visa kita pasiekia jūsų namus. Ir kad iškeliauja jie su gera nuotaika ir spalvotais linkėjimais.
„Nieko rimto“ namai 
Pas jus smagu ir jauku!